Moksliniai straipsniai

Tyrime nagrinėjamos psichologų patirtys, atkuriant nutrūkusį vaiko ir vieno iš tėvų ryšį po skyrybų.

Straipsnyje nagrinėjama, kaip pozityvi tėvystė ir tėvų konfliktas susiję su bendratėvystės aljansu skyrybų metu. Tyrime dalyvavo 430 besiskiriančių tėvų. Rezultatai parodė, kad stipresnė pozityvi tėvystė siejosi su stipresniu bendratėvystės aljansu, o didesnis tėvų konfliktas – su silpnesniu aljansu. Vis dėlto konfliktas bendratėvystę prognozavo tik tada, kai pozityvios tėvystės lygis buvo vidutinis arba aukštas; kai pozityvios tėvystės lygis buvo žemas, konfliktas bendratėvystės aljanso reikšmingai neprognozavo.

2025 metų straipsnis pristato naują, į atsparumą orientuotą šeimos terapijos modelį „Stiprūs vaikai dvejose namuose“ (angl. Strengthening Children in Two Homes, SC2H), skirtą padėti šeimoms, išgyvenančioms užsitęsusį konfliktą po skyrybų. Užuot bandęs išspręsti tėvų konfliktą ir priversti juos bendradarbiauti, šis modelis siūlo pereiti prie taikios paralelinės bendratėvystės.

Anderson ir Upthegrove (2025) pristato „Tikslingos paralelinės tėvystės“ modelį – standartizuotą sistemą didelio konfliktiškumo šeimoms, kuria siekiama apsaugoti vaikus pakeičiant neveikiantį tėvų bendradarbiavimą griežta struktūra, autonomija ir tėvystės koordinatorių pagalba

Kaip vaikai išgyvena užsitęsusius tėvų konfliktus po skyrybų ir kokias pozicijas jie užima siekdami apsaugoti savo gerovę?

Paul R. Amato 2000 metų apžvalginiame straipsnyje analizuoja dešimtojo dešimtmečio mokslinę literatūrą apie skyrybų pasekmes suaugusiems bei vaikams, taikydamas skyrybų–streso–prisitaikymo perspektyvą.

Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: pasirinkus bendratėvystę, tėvų ryšys su vaiku dažnai ne tik nenukenčia, bet net sustiprėja, o santykiai su buvusiu partneriu išlieka draugiški.

Išsamus tyrimų apžvalgos atnaujinimas, skirtas vaikų prisitaikymui konfliktuojančiose santuokose ir po skyrybų.