Paul R. Amato (2000) atlikto tyrimo apžvalgoje pateikiamos kelios esminės išvados apie skyrybų poveikį suaugusiesiems ir vaikams:

1. Pagrindinė išvada dėl gerovės

Nors skyrybos vertinamos nevienareikšmiškai, tyrimai patvirtina, kad išsiskyrusių šeimų nariai (tiek suaugusieji, tiek vaikai) vidutiniškai pasižymi žemesniais gerovės rodikliais nei vientisų šeimų nariai. Svarbu tai, kad šis poveikis išlieka net ir įvertinus asmenybės atrankos veiksnius (t. y. skyrybos pačios savaime daro žalą).

2. Poveikio mechanizmai (Mediatoriai)

Skyrybos veikia asmenį ne tiesiogiai, o per šalutinius gyvenimo pokyčius:

• Santykių trūkinėjimas: Sutrikę tėvų ir vaikų ryšiai bei trunkantys konfliktai su buvusiu sutuoktiniu.

• Išteklių praradimas: Emocinės paramos stoka ir ekonominiai nepritekliai.

• Papildomas stresas: Gyvenamosios vietos keitimas ir kiti neigiami gyvenimo įvykiai.

3. Du prisitaikymo modeliai

Žmonių reakcijos į skyrybas skirstomos į dvi pagrindines kryptis:

• Krizės modelis: Staigus gerovės nuosmukis, po kurio seka santykinai greitas atsistatymas ir prisitaikymas.

• Lėtinio sunkumo modelis: Ilgalaikiai, tęstiniai funkcionavimo sutrikimai, galintys tęstis neribotą laiką.

4. Moderatoriai (Apsauginiai veiksniai)

Tai, kaip greitai asmuo atsigaus, priklauso nuo:

• Suaugusiesiems: Išsilavinimo, darbo, naujo partnerio paramos ir sprendimo skirtis autorystės (iniciatyvos).

• Vaikams: Aktyvių įveikos įgūdžių, paramos tinklo ir terapinės pagalbos.

• Išimtis: Jei santuoka buvo itin konfliktiška, skyrybos dažniausiai duoda teigiamą postūmį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų gerovei.

5. Tyrimų spragos ir ateities gairės

Autorius pabrėžia, kad mokslui reikia judėti šiomis kryptimis:

• Kohabitacija: Būtina tirti nesusituokusių porų skyrybas, nes jose auga vis daugiau vaikų.

• Mažumos: Reikia daugiau tyrimų apie rasinių ir etninių grupių ypatumus.

• Intervencijų vertinimas: Reikalingi griežtesni moksliniai įrodymai (atsitiktinių imčių tyrimai) apie mediacijos ir edukacinių programų efektyvumą.