Vienas lauke – ne karys: kur ir kaip ieškoti pagalbos skyrybų procese ir po jų?
Skyrybos dažnai prilyginamos klaidžiojimui tamsoje. Tu bandai rasti išėjimą, tačiau nuolat atsimuši į teisines, emocines ir finansines sienas. Natūralu, kad pirma tavo reakcija gali būti noras užsidaryti ir viską išspręsti pačiam (pačiai). Galbūt jauti gėdą, galbūt nenori apkrauti kitų. Tačiau tiesa yra ta, kad sėkmingos skyrybos ir stabili bendratėvystė retai būna „vieno žmogaus šou“.
Kokių specialistų ir kokios paramos tau reikia skirtingais etapais – nuo pirmųjų dokumentų tvarkymo iki teismo salės ir galiausiai, naujo gyvenimo kūrimo. Pagalba yra pasiekiama, tik reikia žinoti, ko prašyti.
I etapas: Pradžia ir ikiteisminis procesas
Kai sprendimas skirtis jau priimtas, bet teisinė mašina dar neįsisuko, svarbiausia užduotis yra suvaldyti chaosą ir, jei įmanoma, susitarti taikiai. Čia tavo geriausi sąjungininkai yra mediatoriai ir psichologai.
Mediacija. Pirmas žingsnis į taiką
Lietuvoje (ir daugelyje kitų šalių) mediacija dažnai yra privaloma prieš kreipiantis į teismą dėl ginčų, susijusių su vaikais. Tačiau žiūrėk į tai ne kaip į prievolę, o kaip į galimybę.
-
Ką jie daro? Mediatorius nėra teisėjas. Jis nepriima sprendimų už jus. Jo tikslas yra padėti tau ir tavo buvusiam partneriui (partnerei) išgirsti vienas kitą be emocinių sprogimų.
-
Ko klausti? „Kaip mes galime sudaryti laikiną bendravimo su vaikais grafiką, kol vyks skyrybos?“ arba „Kaip pasidalinsime finansus pereinamuoju laikotarpiu?“.
-
Kodėl tai veikia? Tyrimai rodo, kad poros, kurios pasiekia susitarimą mediacijos būdu, vėliau daug rečiau grįžta į teismą dėl pažeistų sutarčių, nes sprendimas buvo jų pačių, o ne primestas iš viršaus (Emery et al., 2005).
Terapinė pagalba
Šiame etape tau reikia „emocinės ventiliacijos“. Draugai yra puiku, bet jie dažnai būna šališki. Psichologas padės atskirti tavo skausmą nuo vaiko interesų. Specializuoti psichologai, gali padėti padėti išsiventiliuoti, tačiau ir susidėlioti "taškelius ant i" sudarant sutartį su buvusiu partneriu (partnere). Tai kritiškai svarbu, kad emocinis krūvis nepersikeltų į derybas.
II etapas: Teismo procesas
Jei susitarti gražiuoju nepavyko, veiksmas persikelia į, dažniausiai netrumpą, teisminį procesą. Čia taisyklės griežtėja, o atmosfera kaista. Tau reikia strategų ir gynėjų.
Šeimos teisės advokatas
Daugelis daro klaidą ieškodami „ryklio“, kuris sunaikintų kitą pusę. Bendratėvystėje tai bloga strategija, nes su „sunaikintu“ priešininku tau vis tiek reikės auginti vaikus.
-
Kaip rinktis? Ieškok advokato, kuris specializuojasi šeimos teisėje ir propaguoja taikų sprendimą, bet geba tvirtai atstovauti tavo interesams.
-
Ką aptarti? Būk atviras (atvira) apie viską. Advokatas turi žinoti ne tik tavo pajamas, bet ir tavo silpnąsias vietas (pvz., jei praeityje turėjai problemų su priklausomybėmis), kad galėtų paruošti gynybos strategiją.
Vaiko teisių apsaugos specialistai
Teismo procese dažnai dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai.
-
Jų vaidmuo teikti išvadą teismui, tai kas geriausiai atitinka vaiko interesus.
-
Kaip elgtis? Nebijok jų. Bendrauk atvirai, rodyk norą bendradarbiauti. Jei tu trukdysi jiems atlikti darbą ar demonstruosi agresiją buvusio sutuoktinio (sutuoktinės) atžvilgiu jų akivaizdoje, tai gali būti panaudota prieš tave. Jų tikslas yra vaiko saugumas, o ne tėvų ginčų sprendimas.
III etapas: Po skyrybų (Ilgalaikė perspektyva)
Teismo plaktukas nukrito, sprendimas priimtas. Prasideda realybė. Būtent čia daugelis tėvų jaučiasi labiausiai vieniši, nes oficiali pagalba baigiasi. Tačiau pagalbos poreikis niekur nedingsta.
Bendratėvystės specialistai
Tai gana nauja, bet populiarėjanti paslauga. Tai specialistas (dažniausiai teisininkas, mediatorius ir psichologas), kuris padeda tėvams įgyvendinti teismo sprendimą praktikoje.
-
Kada kreiptis? Kai nuolat kyla ginčai dėl detalių: kas paims vaiką per šventes? Ar galima vaiką vežtis į užsienį? Specialistas veikia kaip arbitras mažareikšmiuose ginčuose, kad jums nereikėtų dėl kiekvienos smulkmenos bėgti į teismą (Sullivan, 2013).
Paramos grupės ir bendruomenės
Niekas tavęs nesupras geriau nei žmogus, kuris eina tuo pačiu keliu.
-
Kur ieškoti? Lietuvoje veikia įvairios NVO (pvz., Šeimos centrai, Vyrų krizių centrai, Moterų pagalbos linijos), kurios organizuoja savitarpio pagalbos grupes.
-
Nauda. Tyrimai (Sbarra et al., 2011) rodo, kad socialinė izoliacija po skyrybų yra vienas didžiausių rizikos veiksnių sveikatai. Grupėje tu pamatai, kad tavo problemos nėra unikalios, ir gauni praktinių patarimų „iš gyvenimo“, o ne iš vadovėlių.
Kaip paprašyti pagalbos?
Didžiausias barjeras dažnai yra ne specialistų trūkumas, o mūsų pačių vidinis balsas, sakantis: „Aš turiu susitvarkyti pats (pati)“. Štai keli patarimai, kaip tai įveikti:
-
Būk konkretus (konkreti). Užuot sakęs draugui „man blogai“, sakyk: „Man reikia pagalbos nuvežant vaiką į būrelį šį antradienį, nes turiu susitikimą su advokatu“. Žmonės nori padėti, bet jie nemoka skaityti minčių.
-
Formuluok tikslą. Eidamas pas specialistą, suformuluok, ką nori pasiekti. Pavyzdžiui, pas psichologą: „Noriu išmokti nereaguoti į buvusio vyro (žmonos) provokacijas žinutėmis“.
-
Dokumentuok klausimus. Prieš vizitą pas teisininką, mediatorių ar psichologą, visada surašyk klausimus ant popieriaus. Strese atmintis mus paveda.
Pabaigai,
Pagalbos ieškojimas tai strateginis žingsnis, rodantis tavo brandą ir atsakomybę prieš vaikus. Tu statai naują namą ant griuvėsių ir tam tau reikia inžinierių, statybininkų bei dizainerių. Neatsisakyk jų paslaugų. Tavo vaikai tau padėkos už tai, kad šį sunkų laikotarpį įveikei ne sukąstais dantimis ir vienatvėje, o pasitelkęs (pasitelkusi) išmintį ir paramą.
Psichologė psichoterapeutė Jolita Sorokinaitė
Specialistai
Kreipkis pagalbos į rekomenduojamus specialistus
