Interviu su specialistais

Psichologė, doktorantė Jolita Sorokinaitė ir VšĮ „Taikos raktai“ mediatorė Ūla Dusevičienė kalbasi apie bendratėvystę po skyrybų, tėvų atsakomybę ir pagalbos galimybes.

Pokalbyje susitinka psichologinis požiūris ir darbo su šeimomis patirtis. Aptariame, kaip ankstesnės patirtys ir nuoskaudos veikia konfliktą, ką išgyvena į jį įtrauktas vaikas ir kodėl svarbu ieškoti pagalbos dar iki konflikto paaštrėjimo.

Diskusija remiasi reikminių tyrimų projektu "Aukšto konflikto skyrybos: rizikų valdymo galimybės", finansuojamu Lietuvos mokslo tarybos Nr. S-REP-26-11

Su žurnaliste Miglė Sokolnikaitė kalbame apie bendratėvystę po skyrybų. Kokie jos tipai? Kaip išgyvena vaikai? Kaip elgtis? Taip pat liečiamę jautrią tema Tėvų atstūmimo reiškinį.

Teisinis skyrybų reguliavimas dažnai neišsprendžia giliųjų šeimos krizių, todėl būtina orientuotis į vaiko emocinę gerovę. Naujausiame epizode su Ūla Dusevičiene aptariama šeimos rekonstrukcija kaip metodas, padedantis suaugusiesiems perkurti tėvystės modelį po santykių griūties.

Net ir po skyrybų svarbu sudaryti vaikams galimybę palaikyti ryšį su jiems artimais ir svarbiais žmonėmis, nes vaiko tėvai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas vaiko bendravimas su seneliais bei kitais giminaičiais, su kuriais jį sieja glaudūs emociniai ryšiai“, – teigia Ugnė Klingerė, Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja, teisininkė.