Pagrindinė išvada – Konflikto, o ne skyrybų, poveikis:

• Nors išsiskyrusių tėvų vaikai, kaip grupė, turi daugiau prisitaikymo problemų nei vaikai, kurių tėvai niekada nebuvo išsiskyrę, požiūris, kad pačios skyrybos yra pagrindinė šių simptomų priežastis, turi būti persvarstytas.

• Tai pagrindžiama naujesniais tyrimais, dokumentuojančiais neigiamą probleminių santuokų poveikį vaikams.

• Daugelį psichologinių simptomų, pastebėtų vaikams po skyrybų, galima paaiškinti jų patirtimi santuokos metais iki skyrybų.

• Santuokos konfliktas yra svarbesnis veiksnys, prognozuojantis vaiko adaptaciją, nei pačios skyrybos ar konfliktas po skyrybų.

Išvados dėl tėvų konflikto ir smurto poveikio:

• Pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugo tyrimų, vertinančių sudėtingus santuokos veiksnius, kurie labai paveikia vaiko ar paauglio prisitaikymą, įskaitant santuokos konfliktą, smurtą ir su tuo susijusį tėvystės elgesį.

• Smurtas (angl. Violence) turi nepriklausomą poveikį vaiko prisitaikymui ir yra žymiai stipresnis veiksnys nei pats santuokos konfliktas.

• Vaikai, augantys labai konfliktiškose santuokose, patiria panašius simptomus, kaip ir išsiskyrusių tėvų vaikai, įskaitant elgesio sutrikimus, depresiją ir akademinių pasiekimų problemas.

• Intensyvumas ir dažnumas, konflikto stilius (ypač atvirai priešiškas, pvz., rėkimas, pašaipos) ir jo sprendimo būdas yra svarbiausi vaiko adaptacijos rodikliai.

Išvados dėl ilgalaikio prisitaikymo ir intervencijų:

• Apskritai, tyrimų rezultatai rodo, kad ilgalaikis skyrybų rezultatas daugumai vaikų yra atsparumas, o ne disfunkcija.

• Nepaisant to, kad skyrybos sukelia skausmą ir stresą, didžioji dalis vaikų, kurių tėvai išsiskyrė vaikystėje, iki 33 metų amžiaus nebesiskiria nuo tų, kurie užaugo neišsiskyrusiose šeimose.

• Tačiau jauni suaugusieji, kurių labai konfliktiški tėvai išsiskyrė, po 10 metų buvo geriau prisitaikę nei tie, kurių labai konfliktiški tėvai neišsiskyrė.

• Tyrimų rezultatai palaiko naujesnių, nekonfliktinių intervencijų, tokių kaip skyrybų edukacijos programos ir skyrybų mediacija, efektyvumą. Mediacija ypač siejama su didesniu pasitenkinimu procesu ir mažesniu relitigacijos (pakartotinio bylinėjimosi) dažniu.

Apibendrinant, tyrimas teigia, kad svarbu ne skyrybų įvykis, o konfliktinė aplinka, kurioje vaikas auga – tiek prieš skyrybas, tiek po jų. Naujesnė literatūra siūlo naudingos informacijos specialistams, dirbantiems su abiem šeimos grupėmis (susituokusiomis ir besiskiriančiomis), pabrėžiant poreikį spręsti konfliktų ir smurto problemas.