Pagrindinės tyrimo išvados pabrėžia šiuos aspektus:

• Būtinybė taikyti diferencijuotą profesionalų atsaką: Tyrėjai daro išvadą, kad konfliktiškos skyrybos nėra vienalytis reiškinys, todėl joms negalima taikyti vieno universalaus pagalbos ar intervencijos modelio.

• Esminis skirtumas tarp tėvų ginčų ir smurto / persekiojimo: Svarbiausia tyrimo išvada – būtina griežtai atskirti užsitęsusius tėvų nesutarimus dėl vaikų globos nuo vieno iš tėvų vykdomo smurto, prievartinės kontrolės bei persekiojimo. Jei specialistai atvejo su smurtu neatpažįsta ir taiko įprastus taikinimo (mediacijos) ar bendros tėvystės skatinimo būdus, jie gali kelti tiesioginį pavojų nukentėjusio tėvo ir vaikų saugumui bei gyvybei.

• Tris konfliktiškų skyrybų tipai reikalauja skirtingų intervencijų:Konfrontacinė sąveika: Tėvai įstrigę ginčuose dėl globos ar išlaikymo, jiems būdingas poliarizuotas mąstymas. Išvada/Intervencija: Reikalingi mediacijos metodai, tėvystės įgūdžių stiprinimas, trauma informuoti metodai ir pagalba siekiant paralelinės ar bendros tėvystės.
  Sudėtingų psichosocialinių problemų paaštrėjimas: Konfliktą lydi tėvų psichikos sveikatos sutrikimai, priklausomybės ar praeities traumos, pasireiškiančios besikartojančiu teisminiu persekiojimu ir vaiko pavertimu tarpininku. Išvada/Intervencija: Būtina mažinti žalą vaikui, pasitelkti vaiko teisių apsaugą, terapiją bei vertinti tėvų kontaktų su vaiku saugumą (prireikus ribojant ar prižiūrint susitikimus).
  Smurtas po skyrybų ir (arba) persekiojimas: Vieno iš tėvų fiksacija į buvusį partnerį, siekis keršyti ir kontroliuoti naudojant fizinį, psichologinį smurtą ar persekiojimą. Išvada/Intervencija: Reikalinga visų specialistų vaiko apsaugos orientacija, smurtaujančio tėvo teisių matytis su vaiku ribojimas arba stabdymas, saugumo planai ir nuolatinis daugiadisciplinis rizikos vertinimas.
  

• Kritiškas kaltinimų „tėvų atstumimu“ (parental alienation) vertinimas: Smurtaujantys tėvai gali manipuliuoti teisine sistema ir naudoti kaltinimus tėvų atstumimu prieš smurtą patiriantį tėvą (dažniausiai motiną), kuri siekia apsaugoti vaiką nuo smurto. Specialistai privalo gebėti atskirti tikrąjį atstumimą nuo apsauginio elgesio.

• Vaiko teisių ir gerovės iškėlimas į centrą: Konfliktiškas skyrybas siūloma vertinti ne tik kaip tėvų nesutarimą, bet kaip vaiko teisių pažeidimą bei vaiko skriaudimo ir nepriežiūros formą. Būtina užtikrinti, kad vaiko balsas būtų tiesiogiai išklausytas ir suprastas.

• Specialistų švietimas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Būtina plėtoti specialistų mokymus apie smurto, persekiojimo ir prievartinės kontrolės dinamiką bei stiprinti įvairių sričių (socialinių darbuotojų, teisininkų, policijos, psichologų) bendradarbiavimą atliekant kompleksinį rizikos vertinimą.