Išmanioji bendratėvystė: įrankiai ir testai, kurie palengvina gyvenimą po skyrybų

Skaitmeniniai pagalbininkai: programėlės bendratėvystei

Vienas geriausių būdų sumažinti konfliktų tikimybę yra perkelti bendravimą į neutralią erdvę. Specializuotos bendratėvystės programėlės (angl. co-parenting apps) yra sukurtos taip, kad emocijos būtų atskirtos nuo faktų. Štai keletas pasaulyje pripažintų įrankių, kurie gali pakeisti tavo kasdienybę.

1. „OurFamilyWizard“

Tai tarsi auksinis standartas bendratėvystės pasaulyje. Ši programėlė dažnai rekomenduojama net JAV teismų sistemoje ir ne veltui. Jos pagrindinė funkcija yra skaidrumas.

​

• Kodėl verta? Programėlėje yra integruotas „ToneMeter“ (tono matuoklis). Jei bandai išsiųsti piktą žinutę buvusiam partneriui, sistema tave įspėja, kad tekstas gali būti provokuojantis, ir pasiūlo jį pakoreguoti. Tai puikus saugiklis emocijų pagautiems tėvams. Be to, žinučių čia negalima ištrinti ar redaguoti atbuline data, tad tai veikia kaip tikslus faktų registras.

​

2. „2houses“

Jei didžiausi ginčai kyla dėl pinigų, šis įrankis gali būti tavo išsigelbėjimas.

​

• Kodėl verta? Tai finansų valdymo platforma išsiskyrusioms šeimoms. Čia gali įkelti kvitus, žymėti išlaidas už būrelius ar vaistus ir matyti balansą realiuoju laiku. Tai panaikina poreikį skambinti ir reikalauti „tavo dalies“, nes sistema viską suskaičiuoja automatiškai ir išsiunčia priminimus.

​

3. „Google Calendar“

Nebūtina pirkti brangių prenumeratų, kad įvestum tvarką. Bendras „Google“ kalendorius yra paprastas, bet galingas įrankis.

​

• Kaip naudoti? Sukurkite atskirą kalendorių vaiko reikalams ir suteikite prieigą abiem tėvams. Svarbiausia taisyklė yra tokia: jei įvykio nėra kalendoriuje, jis neegzistuoja. Tai padeda išvengti „aš tau sakiau, bet tu pamiršai“ situacijų.

​

Moksliniai tyrimai rodo, kad technologijos, kurios struktūruoja komunikaciją, tiesiogiai mažina tėvų konfliktų dažnį ir intensyvumą, nes sumažina tiesioginio kontakto poreikį sprendžiant logistinius klausimus (Ganong et al., 2012).

Psichologinė savianalizė: testai ne diagnozei, o supratimui

Įrankiai yra tik viena medalio pusė. Kita pusė yra tavo vidinė būsena ir elgesio modeliai. Nors internete gausu populiarių testų, aš rekomenduoju atkreipti dėmesį į moksliškai pagrįstus vertinimo metodus, kuriuos dažnai naudoja psichologai. Tu gali juos naudoti kaip gaires savirefleksijai.

​

1. Bendratėvystės stiliaus įsivertinimas (Maccoby & Mnookin modelis)

Tai nėra testas su balais, bet veikiau modelis, padedantis suprasti, kur tu esi. Maccoby ir Mnookin (1992) išskyrė kelis bendratėvystės tipus. Paklausk savęs, kuris apibūdinimas tinka tau?

​

• Bendradarbiaujantis: Jūs dažnai kalbatės, derinate taisykles ir lanksčiai sprendžiate problemas.

• Konfliktiškas: Bendravimas dažnas, bet jis pilnas pykčio ir ginčų.

• Atsiribojęs (Lygiagretus/ paralelis): Jūs beveik nebendraujate, kiekvienas gyvenate savo gyvenimą, taisyklės namuose visiškai skirtingos.

​

​

​

Suvokimas, kokiame taške esi, padeda nustatyti realistiškus lūkesčius. Jei jūsų santykiai yra „konfliktiški“, bandymas staiga tapti „bendradarbiaujančiais“ gali būti neįmanomas. Tokiu atveju sveikesnis tikslas būtų pereiti prie „atsiribojusios“ tėvystės, kad sumažintumėte įtampą.

2. Konfliktų valdymo stiliaus testas (Thomas-Kilmann instrumentas)

Nors šis testas dažnai naudojamas versle, jis neįkainojamas ir skyrybų procese. Jis parodo, kaip tu reaguoji į konfliktą.

​

• Ar tu vengi (atsitrauki ir nutyli)?

• Ar tu konkuruoji (sieki laimėti bet kokia kaina)?

• Ar tu prisitaikai (aukoji savo interesus)?

​

Žinodamas (žinodama) savo polinkį, gali sąmoningai jį koreguoti. Pavyzdžiui, jei esi linkęs (linkusi) visada nusileisti, kad tik būtų ramybė, ilgainiui tai gali sukelti didžiulį vidinį pyktį, kuris vis tiek išsiverš.

​

​

3. Prieraišumo stilius (Attachment Style)

Tai, kaip tu bendrauji su buvusiu partneriu, dažnai diktuoja tavo prieraišumo stilius (Bowlby, 1969).

​

• Jei turi nerimastingą stilių, gali būti, kad nuolat rašai žinutes ir reikalauji atsakymų čia ir dabar, nes tyla tau kelia baimę.

• Jei turi vengiantį stilių, gali ignoruoti problemas ir visiškai užsidaryti, kas kitą pusę veda iš proto.

​

Suprasti savo stilių reiškia perimti kontrolę į savo rankas ir nebeleisti pasąmoningiems impulsams valdyti tavo reakcijų.

Svarbiausias „įrankis“: Tėvystės planas

Nors tai skamba kaip paprastas popieriaus lapas, išsamus Tėvystės planas (angl. Parenting Plan) yra galingiausias instrumentas tavo arsenale. Tai nėra tik teismui skirtas dokumentas. Tai tavo ramybės garantas.

Geras tėvystės planas apima ne tik grafikus. Jame numatoma:

​

• Kaip keisitės informacija apie vaiko sveikatą?

• Kaip elgsitės, jei vienas iš tėvų norės supažindinti vaiką su nauju partneriu?

• Kaip spręsite nesutarimus (pvz., ar pirmiausia kreipsitės į mediatorių)?

​

Tyrimai rodo, kad tėvai, kurie turi detalų, raštu užfiksuotą planą, patiria mažiau konfliktų ir bylinėjimosi ateityje, nes pilkosios zonos tiesiog eliminuojamos (Smyth et al., 2017).

Pabaigai,

Įrankiai, ar tai būtų išmanioji programėlė, ar psichologinis testas, patys savaime problemų neišsprendžia. Jie tik padeda tau. Tikroji sėkmė priklauso nuo tavo nusiteikimo juos naudoti. Pradėk nuo mažų žingsnių. Galbūt šiandien tiesiog parsisiųsi kalendoriaus programėlę arba skirsi 10 minučių apmąstyti savo konfliktų sprendimo stilių.

​

Kiekviena priemonė, kuri mažina chaosą tavo gyvenime, tiesiogiai kuria saugesnę vaikystę tavo vaikui. O tai ir yra svarbiausias tikslas.

​

Psichologė psichoterapeutė Jolita Sorokinaitė