Emocinis balansas bendratėvystėje: kaip tavo gijimas kuria saugumą vaikui?
Po skyrybų dažnai skubame spręsti logistinius klausimus. Kur gyvens vaikas? Koks bus grafikas? Kas mokės už būrelius? Tačiau šiame organizaciniame chaose dažnai pamirštamas esminis elementas – tavo paties (pačios) emocinė būklė. Mitas, kad dėl vaikų reikia „sukąsti dantis“ ir tiesiog gyventi toliau. Mokslas rodo ką kita. Tavo emocinis atsistatymas nėra prabanga ar savanaudiškumas. Tai yra būtina sąlyga, kad tavo vaikas jaustųsi saugus.
Taigi, kaip tavo vidinė ramybė tiesiogiai veikia vaiko smegenų vystymąsi ir emocinį stabilumą? Kaip atrasti pusiausvyrą bendratėvystės (angl. co-parenting) kelionėje.
Deguonies kaukės taisyklė
Skrendant lėktuvu visada girdime instrukciją: nelaimės atveju deguonies kaukę pirmiausia užsidėkite sau, o tik po to – vaikui. Skyrybų atveju galioja lygiai tas pats principas. Jei tu dūsti nuo pykčio, nuoskaudų ar depresijos, tu negali būti emociniu ramsčiu savo vaikui.
Tyrimai rodo, kad tėvų emocinis stresas persiduoda vaikams per reiškinį, vadinamą „išsiliejimo efektu“ (angl. Spillover Hypothesis). Kai esi emociškai išsekęs (išsekusi), tavo kantrybė mažėja, o gebėjimas empatiškai reaguoti į vaiko poreikius silpsta (Krishnakumar & Buehler, 2000). Vaikas, matydamas tavo nerimą, pats tampa nerimastingas, nes jo saugumo jausmas priklauso nuo tavo stabilumo. Todėl rūpestis savo psichika yra tiesioginė investicija į vaiko gerovę.
Gedulas, kuris nesibaigia?
Skyrybos yra netektis, todėl natūralu, kad tu išgyveni gedulą. Tačiau bendratėvystė sukuria unikalų iššūkį. Paprastai, kai santykiai nutrūksta, mes nustojame matyti tą žmogų ir po truputį gyjame. Bendratėvystėje tu esi priverstas (priversta) nuolat bendrauti su žmogumi, kuris galbūt tave įskaudino. Tai lyg žaizdos krapštymas kaskart, kai perduodi vaiką.
Svarbu suprasti, kad emocinis atsistatymas šiuo atveju nereiškia, jog tau nebeskaudės. Tai reiškia išmokti atskirti savo, kaip buvusio partnerio, jausmus nuo savo, kaip tėvo (motinos), vaidmens. Psichologai tai vadina „emociniu atsiribojimu“. Tu turi išmokti žiūrėti į buvusį sutuoktinį neutraliai, tarsi į verslo partnerį, neleidžiant seniems jausmams diktuoti šiandienos sprendimų. Tai sunku, bet įmanoma.
Kaip vaikas nuskaito tavo emocijas
Vaikai yra lyg maži emociniai radarai. Net jei tu nieko nesakai, jie jaučia įtampą tavo kūno kalboje, balso tone ar net tavo tylėjime. Neurologijos mokslas teigia, kad vaiko smegenyse esantys veidrodiniai neuronai „kopijuoja“ tėvų būseną. Jei tu po susitikimo su buvusiuoju (buvusiąja) esi įsitempęs (įsitempusi), vaikas taip pat patiria stresą, net nesuprasdamas kodėl.
Ilgalaikis tėvų konfliktas ir neišspręstos emocijos yra vienas didžiausių rizikos veiksnių vaiko psichinei sveikatai. Vaikai, kurie mato tėvus, gebančius valdyti savo emocijas ir bendradarbiauti, išmoksta atsparumo. Jie supranta, kad sunkumai yra įveikiami. Tačiau tam, kad taptum tokiu pavyzdžiu, pirmiausia turi susitvarkyti su savo vidiniu pasauliu.
Strategijos emociniam balansui atkurti.
Kaip gi pasiekti tą ramybę, kai viduje verda jausmai? Štai keletas moksliškai pagrįstų žingsnių:
-
Radikalus priėmimas. Tai dialektinės elgesio terapijos (DBT) koncepcija. Tu negali pakeisti praeities ir negali kontroliuoti buvusio partnerio elgesio. Vienintelis dalykas, kurį gali kontroliuoti, esi tu pats (pati). Nustok eikvoti energiją galvojimui „kaip viskas turėjo būti“ ir priimk situaciją tokią, kokia ji yra dabar (Linehan, 2025).
-
Ritualų kūrimas. Tiek tau, tiek vaikui perėjimai (vaiko perdavimas kitam tėvui) yra sunkiausi momentai. Susikurk raminantį ritualą po vaiko išvykimo. Tai gali būti pasivaikščiojimas, vonia ar pokalbis su draugu. Neleisk sau likti tuštumoje.
-
Terapija ir paramos grupės. Nereikalauk iš savęs, kad turi viską įveikti vienas (viena). Profesionalus psichologas gali padėti perdirbti pyktį ir nuoskaudas saugioje aplinkoje, kad šios emocijos neišsiveržtų bendraujant su vaiku.
-
Fokusas į vaiko pasaulį. Kai jautiesi užvaldytas (užvaldyta) pykčio ant buvusiojo, sąmoningai perkelk dėmesį į vaiką. Paklausk savęs: „Ar šis mano komentaras padės mano vaikui jaustis saugiau?“. Dažniausiai atsakymas padeda susilaikyti nuo nereikalingų konfliktų.
Pabaigai
Emocinis atsistatymas po skyrybų nėra sprintas. Tai maratonas su kliūtimis. Bus dienų, kai jausiesi puikiai, ir dienų, kai atrodys, jog žengei žingsnį atgal. Tai normalu. Svarbiausia prisiminti, kad geriausia dovana, kurią gali įteikti savo vaikui po skyrybų, yra ne brangūs žaislai ar atostogos, o laimingas, emociškai stabilus tėvas (motina).
Kai tu gyji, gyja ir tavo vaikas. Tavo ramybė tampa jo ramybe. Ir būtent tai yra sėkmingos bendratėvystės pamatas.
Psichologė psichoterapeutė Jolita Sorokinaitė
Jei tau reikia pagalbos bendtratėvystės kelyje.
Svetainė rekomenduoja:
