Remiantis šaltiniu, nustatytos trys pagrindinės subjektų pozicijos, kurias užima vaikai (10–16 m.), gyvendami užsitęsusio konflikto po skyrybų sąlygomis. Šios pozicijos atspindi vaikų sveiką pasipriešinimą (angl. healthy resistance) grėsmėms jų gerovei ir orumui.

Pagrindinės tyrimo išvados apima šias pozicijas:

• Pusiausvyros išlaikymas (angl. keeping balance): Tai buvo dažniausia pozicija, susijusi su „šeimos konflikto“ pasakojimu. Vaikai stengiasi neužimti nė vienos pusės, išlikti lojalūs abiems tėvams ir išvengti įtraukimo į tėvų ginčus. Ši pozicija pasireiškia per tokias subpozicijas kaip buvimas atsakingu, tylėjimas arba tiesioginis stengimasis nesikišti į konfliktą. Mažesni vaikai (10–14 m.) dažniau renkasi tylėjimą arba stengimąsi nesikišti, o vyresni paaugliai dažniau jaučia naštą dėl atsakomybės.

• Atstumo laikymasis (angl. keeping distance): Ši pozicija siejama su „problemiško tėvo/motinos“ pasakojimu. Kai vieno iš tėvų elgesys tampa slegiantis (pavyzdžiui, neigiamas kalbėjimas apie kitą tėvą), vaikai gali nuspręsti sumažinti kontaktą, persikraustyti gyventi kitur arba atvirai palaikyti kitą tėvą. Vyresniems paaugliams ši pozicija yra labiau prieinama nei jaunesniems vaikams, kurie dažnai neturi galimybių savarankiškai keisti gyvenimo aplinkybių.

• Tolesnis gyvenimas (angl. keeping on with life): Ši pozicija iškyla iš pasakojimo, kad gyvenimas yra daugiau nei tik šeimos iššūkiai. Vaikai susitelkia į savo kasdienę rutiną, mokyklą, draugus ir pomėgius, taip susikurdami saugią erdvę už šeimos konflikto ribų. Tai padeda jiems atsiriboti nuo tėvų nesutarimų ir gauti reikiamą paramą iš išorės arba kito tėvo.

Kitos svarbios įžvalgos:

• Amžiaus skirtumai: Paaugliai (15–16 m.) pasižymi didesniu savarankiškumu ir turi daugiau galimybių užimti tam tikras pozicijas (pvz., atsiriboti), lyginant su jaunesniais vaikais, kurie dažnai jaučiasi įstrigę tėvų tylėjime arba lojalumo konfliktuose.

• Pasipriešinimas kaip apsauga: Tyrimas pabrėžia, kad vaikų užimamos pozicijos nėra tik pasyvios reakcijos; tai aktyvūs būdai valdyti stresą ir saugoti savo emocinę sveikatą šeimos sistemoje, kurią slegia užsitęsęs konfliktas.

• Praktinės rekomendacijos: Specialistai raginami pripažinti vaikų pozicijas kaip pasipriešinimo formas ir padėti tėvams suprasti, kaip jų elgesys veikia vaikus, užuot fiksavęsi tik į bendrą „didelio konflikto“ lygį. Vaikams reikia pripažinimo, kad jų reakcijos į slegiantį tėvų elgesį yra pagrįstos.