Vaiko perdavimas po skyrybų: kaip padėti vaikui pereiti iš vienų namų į kitus?
Vaiko perdavimas po skyrybų tampa lengvesnis, kai tėvai iš anksto sutaria dėl laiko, vietos ir bendravimo, o vaikui palieka erdvės atsisveikinti bei apsiprasti. Svarbiausia, kad šis perėjimas nevirstų suaugusiųjų konflikto scena.
Vieną dieną vaikas džiaugiasi grįžimu į kitus namus, kitą delsia prie durų arba prašo dar pabūti. Tėvams gali kilti nerimas, kaltė ar pyktis. Prieš ieškant kaltininko verta paklausti savęs, kas šiame "perdavime" vaikui šiuo metu sunkiausia ir ką suaugusieji gali padaryti dabar?
Kodėl "perėjimui" tarp namų reikia dėmesio?
Vaikas keičia aplinką, kasdienį ritmą ir laikinai atsisveikina su vienu iš tėvų. Net kai abu namai saugūs, toks perėjimas gali kelti liūdesį, nerimą ar ilgesį. Svarbu šių jausmų nenuvertinti ir nesitikėti, kad vaikas kiekvieną kartą prisitaikys vienodai lengvai. Perėjimą gali palengvinti aiškumas, nuspėjamumas ir vaiko poreikius atitinkantys tėvų susitarimai.
Cafcass rekomenduoja planuojant laiką su abiem tėvais atsižvelgti į vaiko amžių, poreikius ir kasdienybę. Vaikui augant, susitarimus svarbu peržiūrėti ir prireikus keisti. Apie platesnį susitarimą skaitykite straipsnyje „Vaiko buvimo kartu grafikas po skyrybų“.
Vaiko perdavimas po skyrybų: penki praktiniai susitarimai
Aiški vieta ir laikas. Iš anksto sutarkite, kur ir kada vyks vaiko perdavimas, kas vaiką atveža ir kas pasitinka. Numatykite, kaip informuosite vienas kitą apie vėlavimą ar pasikeitusius planus.
Sutartas informacijos perdavimo būdas. Svarbia informacija apie vaiko sveikatą, mokyklą ar artimiausius planus dalinkitės tiesiogiai, sutartu komunikacijos kanalu. Nepaverskite vaiko informacijos perdavėju tarp tėvų. Sudėtingesnius klausimus aptarkite atskirai.
Pasiruošimas be skubos. Iš anksto priminkite vaikui, kada ir kur jis vyks. Padėkite pasiruošti reikalingus daiktus ir skirkite pakankamai laiko atsisveikinimui. Stenkitės, kad išvykimas netaptų papildomu įtampos šaltiniu.
Ramus susitikimas. Vaiko akivaizdoje venkite aiškintis tarpusavio nesutarimus, finansinius ar kitus konfliktinius klausimus. Net jei kyla nesutarimų, jų sprendimą atidėkite kitam laikui. Vaikui svarbu neatsidurti tėvų konflikto viduryje.
Laikas apsiprasti. Sugrįžus į kitus namus, leiskite vaikui pamažu įsitraukti į įprastą kasdienybę. Neskubinkite pasakoti, ką veikė ar kaip jautėsi su kitu iš tėvų. Vienam vaikui norėsis pasikalbėti, kitam pabūti ramiai. Svarbu atsižvelgti į individualius jo poreikius.
Šių principų svarbą pabrėžia ir Somerseto savivaldybės rekomendacijos tėvams. Jose akcentuojama aiški ir nuspėjama vaiko perdavimo tvarka, išankstinis pasiruošimas, punktualumas ir laikas apsiprasti sugrįžus į kitus namus. Vis dėlto nėra vieno visoms šeimoms tinkamo sprendimo. Svarbu, kad susitarimai atitiktų tavo vaiko poreikius ir konkrečią šeimos situaciją.
Ką pasakyti vaikui atsisveikinant?
Jei vaikui sunku atsisveikinti, svarbu pripažinti jo jausmus, suteikti emocinį palaikymą ir aiškiai pasakyti, kas vyks toliau.
„Matau, kad tau liūdna atsisveikinti. Suprantu. Jei nori, galime dar apsikabinti. Dabar važiuosi pas tėtį, o sekmadienį po pietų vėl pasimatysime.“
Tai tik vienas iš galimų pavyzdžių. Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių, savijautą ir konkrečią situaciją. Ne kiekvienam vaikui atsisveikinimas kelia liūdesį, todėl nereikia iš anksto numatyti, ką jis turėtų jausti. Kartais pakanka paprasto atsisveikinimo ir aiškios informacijos apie kitą susitikimą.
Taip pat svarbu neužkrauti vaikui atsakomybės už savo emocijas. Pavyzdžiui, pasakymas „Be tavęs man bus labai liūdna“ gali paskatinti vaiką jaustis atsakingą už tavo savijautą.
„Cafcass“ skelbiamuose vaikų ir jaunimo patarimuose taip pat pabrėžiama, kad svarbu nekritikuoti kito iš tėvų, neperduoti žinučių per vaiką ir leisti jam išlaikyti ryšį su abiem namais, įskaitant galimybę pasiimti asmeniškai svarbius daiktus. Daugiau apie tai – straipsnyje apie vaiko emocinį saugumą.
Trumpa žinutė kitam tėvui: pavyzdys
Kai tėvų bendravimas įtemptas, aiški ir dalykiška komunikacija gali padėti išvengti papildomų nesusipratimų.
„Penktadienį 17.30 val. atvešiu vaiką prie sutarto įėjimo. Kuprinėje bus sportinė apranga ir mokyklos sąsiuvinis. Jei vėluosiu, pranešiu iš anksto. Kitus klausimus galime aptarti el. paštu.“
Prieš išsiųsdamas (-a) žinutę, pagalvok, ar joje aiškiai pateikiama reikalinga informacija ir ar nėra kaltinimų, priekaištų ar spėjimų apie kito žmogaus ketinimus.
Ypač aukšto konflikto situacijose trumpas, konkretus ir neutralus bendravimas gali padėti išlaikyti dėmesį ties vaiko poreikiais, o ne tarpusavio nesutarimais.
Dažniausi klausimai apie vaiko perdavimą
Ar vaiko verksmas reiškia, kad jis nenori būti su kitu iš tėvų?
Nebūtinai. Verksmas gali būti susijęs su atsisveikinimo liūdesiu, nerimu dėl pasikeitimų ar kitais išgyvenimais. Svarbu ramiai išklausyti vaiką ir pasidomėti, kas jam kelia sunkumų. Neskubėk daryti išvadų, tačiau ir nenuvertink jo išgyvenimų. Jei vaikas nuolat stipriai nerimauja, bijo vykti pas kitą iš tėvų ar pasakoja apie nesaugias situacijas, svarbu išsiaiškinti priežastis ir prireikus kreiptis į specialistą. „Cafcass“ pabrėžia, kad vaiko nenoro bendrauti su vienu iš tėvų priežastys gali būti įvairios.
Ar abiejuose namuose turi galioti vienodos taisyklės?
Nebūtinai. Vaikai gali prisitaikyti prie skirtingų taisyklių, jei jos aiškios ir suprantamos. Svarbiau užtikrinti, kad būtų pasirūpinta pagrindiniais vaiko poreikiais ir jo kasdienybėje būtų pakankamai stabilumo. Sutarkite, kaip perduosite informaciją apie sveikatą, mokyklą ir kitus svarbius dalykus. Skirtingų namų taisykles vaikui paaiškink nekritikuodamas (-a) kito iš tėvų.
Ką daryti, kai vaiko perdavimas nuolat virsta ginču?
Pirmiausia pagalvok, kas dažniausiai sukelia nesutarimus ir ką būtų galima pakeisti. Kartais padeda aiškesnis perdavimo laikas, neutrali susitikimo vieta ar susitarimas visus organizacinius klausimus aptarti raštu. Jei tiesioginis bendravimas nuolat kelia įtampą, galima svarstyti perdavimą be tiesioginio tėvų kontakto. Užsitęsusių konfliktų atveju gali būti naudinga specialistų pagalba. Jei yra smurto, grasinimų ar kitų saugumo rizikų, pirmiausia būtina įvertinti vaiko ir suaugusiųjų saugumą.
Bendratėvystės konsultacija: pagalba ieškant vaikui tinkamų sprendimų
Jeigu vaiko perdavimas nuolat kelia įtampą, sunku susitarti su kitu iš tėvų ar kyla klausimų, kaip geriausiai atliepti vaiko poreikius, bendratėvystės konsultacija gali padėti geriau suprasti situaciją ir atrasti tinkamus sprendimus.
Esu Jolita Sorokinaitė, psichologė psichoterapeutė. Konsultuoju skyrybų ir bendratėvystės klausimais lietuvių kalba. Konsultacijų metu galime aptarti tėvų bendravimo sunkumus, vaiko emocinius poreikius, perdavimo tvarką ir būdus, kaip sumažinti vaiko įtraukimą į tėvų nesutarimus. Konsultuotis gali ir vienas iš tėvų.
Kartais pokyčiams pradėti pakanka vieno konkretaus klausimo: „Ką galėčiau pakeisti artimiausio vaiko perdavimo metu, kad jam būtų daugiau aiškumo ir mažiau įtampos?“
Daugiau apie bendratėvystės konsultacijas ir registracijos galimybes sužinosi paspaudęs (-usi) žemiau esantį mygtuką.
Straipsnis yra bendro pobūdžio edukacinė informacija. Jis nepakeičia individualios konsultacijos ar konkrečiai šeimai taikomų teisinių susitarimų. Minėti tarptautiniai šaltiniai naudojami vaikų poreikiams ir bendravimui paaiškinti.
Šaltiniai:
Somerset Council. (n. d.). Top tip 4: Plan for smooth handovers and transitions.
Cafcass. (n. d.). Indicators of understanding why a child does not want to spend family time with a parent. cafcass.gov.uk
Comments