top of page
  • LinkedIn
  • Bluesky_logo_(black).svg
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon

Bendratevystė: kas tai yra ir kokie yra jos tipai? Kaip tapti geriausiu (geriausia) tėvu (mama) po skyrybų.

Kai šeimos keliai išsiskiria, keičiasi daug kas, bet vienas dalykas lieka nepajudinamas: Jūsų, kaip tėčio (mamos), atsakomybė rūpintis vaiku. Skyrybos yra tarsi emocinis viesulas, bet Tau, mielas (-a) skaitytojau (skaitytoja), tenka sunki, bet be galo prasminga užduotis – sukurti naują, tvirtą ir saugų uostą savo vaikui. Šiame kelyje pagrindinis Jūsų įrankis yra bendratevystė.


Esu specialistas (specialistė), dirbantis (dirbanti) su tėvais (mamomis ir tėčiais) po skyrybų, ir matau, kokią milžinišką jėgą turi šis bendradarbiavimas. Šiandien panagrinėsime, kas iš tiesų yra bendratevystė ir, remdamiesi patikimais moksliniais tyrimais, išnagrinėsime pagrindinius jos tipus. Tikiu, kad supratimas Tau padės geriau pasirinkti kelią, kuriuo eisi.


Bendratėvystė


Kas yra bendratevystė?


Paprastai tariant, bendratevystė yra tėvų tarpusavio santykiai, susiję su vaiko auklėjimu ir globa po to, kai romantiški santykiai pasibaigia. Tai nėra susiję su Jūsų asmeniniais jausmais buvusiam (buvusiai) partneriui (partnerei), bet išskirtinai tik su vaiko gerove.


Šis terminas tapo kertiniu akmeniu šeimos psichologijoje. Mokslininkai nustatė tris pagrindinius bendratevystės aljanso požymius, kurie apibrėžia, ar šis mechanizmas veikia:


  1. Solidarumo ir palaikymo laipsnis: Kiek Jūs palaikote vienas kito tėvystės vaidmenį.

  2. Disonanso ir antagonizmo lygis: Kiek konflikto ir priešiškumo yra Jūsų bendravime.

  3. Šeimos sąveikų valdymas: Kaip Jūs apsaugote vaiką nuo tarpusavio konfliktų poveikio.


Gera bendratevystė reiškia, kad abu tėvai (tiek mama, tiek tėtis) sugeba konstruktyviai bendrauti, derėtis ir nuosekliai laikytis bendrų auklėjimo strategijų, net jei jie gyvena atskirai.


Kodėl bendradarbiavimas dėl vaiko yra gyvybiškai svarbus?


Galbūt klausi savęs, ar tikrai verta stengtis bendradarbiauti, jei buvęs (buvusi) partneris (partnerė) Tau kelia tik neigiamas emocijas? Atsakymas yra tvirtas „Taip“.


Moksliniai tyrimai rodo aiškią koreliaciją: kuo labiau bendradarbiaujantis tėvų santykis, kuo mažiau konfliktų, tuo geriau vaikui sekasi prisitaikyti prie skyrybų, tuo geresnė jo savivertė, akademinis našumas ir psichinė sveikata.


Vaikai, kurie mato nuolatinį tėvų konfliktą, dažnai jaučiasi „įsprausti į kampą“, kas didina nerimo, depresijos ir elgesio problemų riziką.


Kai Jūs sugebate atskirti savo asmeninius santykius nuo tėvystės, Jūs siunčiate vaikui pačią svarbiausią žinutę: „Nors mudu su tavo tėčiu (mama) nebegyvename kartu, abu Tave mylime ir esame vieninga komanda, kalbant apie Tavo gerovę“. Ši žinia yra saugumo garantas.


Pagrindiniai bendratevystės tipai


Tyrimai rodo, kad bendratevystės santykiai egzistuoja ant ištisinės skalės, nuo visiško bendradarbiavimo iki didelio konflikto. Dažniausiai mokslinėje literatūroje išskiriami trys pagrindiniai tipai.


1. Bendradarbiaujanti bendratevystė


Tai aukso standartas. Jūs ir buvęs (buvusi) partneris (partnerė) esate tarsi kolegos verslo projekte, kuriame svarbiausias „akcininkas“ yra Jūsų vaikas.


  • Charakteristika: Aukštas bendravimo lygis, abipusė pagarba, maža konflikto tikimybė. Abu tėvai (mamos ir tėčiai) aktyviai dalinasi informacija apie vaiko gyvenimą, susitaria dėl disciplinos taisyklių ir kartu sprendžia svarbius klausimus (pavyzdžiui, dėl mokyklos ar sveikatos).

  • Poveikis vaikui: Stabili, nuosekli aplinka, geresnis prisitaikymas, aukštesnė savivertė. Vaiko pasaulis nesijaučia padalintas per pusę.

  • Tipologijos pavyzdžiai:

    • Visada draugiški santykiai (Always Amicable): Tėvai (mamos ir tėčiai) išlieka artimi draugai. Lengvai kalba apie vaikus ir asmeninį gyvenimą.

    • "Tėvystės kolegos“ (parenting colleagues): Galbūt nesate draugai, bet palaikote dalykišką, verslo santykį. Asmeninius jausmus paliekate už durų, siekdami vaiko gerovės. Tai dažniausiai rekomenduojamas ir pasiekiamiausias modelis.


2. Paralelinė bendratevystė


Šis modelis tinka tiems, kurie negali užtikrinti aukšto lygio bendradarbiavio, bet nori išvengti konflikto. Šiuo atveju tėvai (mamos ir tėčiai) veikia atskirai, kaip lygiagretūs "bėgikai".

  • Charakteristika: Labai mažai komunikacijos, įsitraukimo ir konflikto. Abu tėvai (mamos ir tėčiai) savarankiškai priima sprendimus per savo laiką su vaiku. Kiekviename namų ūkyje gali galioti skirtingos taisyklės ir rutinos. Pagrindinis principas: „aš nesikišu į tai, ką darai Tu, kai vaikas su Tavimi, ir atvirkščiai“.

  • Poveikis vaikui: Nors nuoseklumo gali trūkti, vaikas yra apsaugotas nuo tėvų (mamų ir tėčių) konfliktų. Tai yra geresnis pasirinkimas nei nuolatinis priešiškumas, bet vaiko gyvenimas gali atrodyti fragmentuotas.

  • Pastaba Tau: Jei Tavo santykiai su buvusiu (buvusia) sutuoktiniu (sutuoktine) yra įtempti, bet ne pavojingai konfliktiški, paralelinė bendratevystė gali būti saugus ir racionalus sprendimas, siekiant išlaikyti taiką.


3. Konfliktinė (Priešiška) bendratevystė


Tai yra mažiausiai pageidaujamas ir labiausiai kenkiantis vaiko gerovei modelis.

  • Charakteristika: Dažnas, atviras arba užslėptas konfliktas, neigiamos emocijos, įtampa ir pyktis. Tėvai (mamos ir tėčiai) nuolat kovoja, nesugeba atskirti asmeninio pykčio nuo tėvystės pareigų. Šiuo atveju vaikas dažnai yra trianguliuojamas arba „įtraukiamas“ į konfliktą, tapdamas informacijos nešiotoju ar sąjungininku.

  • Poveikis vaikui: Didelis stresas, emocinės ir elgesio problemos. Vaikas gali jaustis kaltas, o jo lojalumas svyruojantis. Ilgainiui tai gali pakenkti jo gebėjimui kurti sveikus santykius suaugus.

  • Tipologijos pavyzdžiai:

    • „Pikti bendrininkai“ (Angry Associates): Tėvams (mamoms ir tėčiams) sunku valdyti pyktį, konfliktai nuolatiniai, ginčijamasi dėl smulkiausių detalių.


Užtikrinkite vaiko ramybę


Tau, kuris (kuri) skaitai šį straipsnį, noriu pasakyti: Jūs esate pats (pati) svarbiausias (svarbiausia) žmogus savo vaiko gyvenime. Jei dabartinis Jūsų bendravimo su buvusiu (buvusia) vyru (žmona) modelis yra konfliktinis, žinokite, kad jį visada galima pakeisti.


Geriausios strategijos yra aiškus bendravimas, griežtos ribos ir nuoseklumas. Atminkite, kad geras specialistas (specialistė) gali tapti Jūsų kompasu šiame kelyje, padedančiu (padedančia) perkelti Jūsų santykius bent jau į Paralelinės bendratevystės lygmenį. Tai jau yra didžiulė pergalė Jūsų vaiko labui.


Jūs pats (pati) esate pokytis. Linkiu Jums išminties ir kantrybės!


Psichologė Jolita Sorokinaitė.



Šalitiniai

Reiter, E., & Pollack, D. (2025, rugpjūčio 8). Co-Parenting vs. Parallel Parenting: Professional Guidance for Divorce. The Legal Intelligencer. https://hdl.handle.net/20.500.12202/11466

Stokkebekk, J., Iversen, A., Hollekim, R., & Ness, O. (2021). “The troublesome other and I”: Parallel stories of separated parents in prolonged conflicts. Journal of Marital and Family Therapy, 47(1), 52–68. https://doi.org/10.1111/jmft.12474

Stolnicu, A., De Mol, J., Hendrick, S., & Gaugue, J. (2022). Healing the Separation in High-Conflict Post-divorce Co-parenting. Frontiers in Psychology, 13, 913447. https://doi.org/10.3389/fpsyg.2022.913447

Sorokinaitė, J., & Sondaitė, J. (2023). Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Socialinės gėrovės tyrimai, 21(1), 81–106. https://doi.org/10.13165/SD-23-21-1-05

Petren, R. E., Ferraro, A. J., Davis, T. R., & Pasley, K. (2017). Factors Linked with Coparenting Support and Conflict After Divorce. Journal of Divorce & Remarriage, 58(3), 145–160. https://doi.org/10.1080/10502556.2017.1300013

Kelly, J. B. (2000). Children’s Adjustment in Conflicted Marriage and Divorce: A Decade Review of Research. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry, 39(8), 963–973. https://doi.org/10.1097/00004583-200008000-00007

Butkutė, L., Mortelmans, D., & Sondaitė, J. (2023). Entangled in the Web of Conflicts: Prolonged Divorce from the Divorcees’ Perspective. European Journal of Psychology Open, 82(4), 143–156. https://doi.org/10.1024/2673-8627/a000042

Anderson, R. (s.a.). Apart yet Still Together: An Interpretative Phenomenological Analysis of How Coparents Navigate Conflict Post-Divorce.

Salerno, A., Raciti, I., Tosto, M., & Merenda, A. (2023). Parental Triangulation in Separated & Divorced Families: Causes and Impact on the Intergenerational Parent-Child Conflict. Public Health and Healthcare. https://doi.org/10.20944/preprints202305.1463.v1



Raktžodžiai (Keywords). Bendratevystė, kas yra bendratevystė, bendratevystės tipai, bendradarbiavimas po skyrybų, kooperacinė bendratevystė, paralelinė bendratevystė, konfliktinė bendratevystė, tėvystė po skyrybų, vaikų gerovė.



 
 
 

Comments


  • LinkedIn
  • Bluesky_logo_(black).svg
  • Black Facebook Icon
  • Black Instagram Icon

© 2025  sukurta Psichologės, Jolitos Sorokinaitės iniciatyva.

bottom of page