Aukšto konflikto skyrybos. Kai išsiskirti tampa sunkiau nei likti kartu

Skyrybos šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas reiškinys. Daugeliui porų pavyksta susitarti, priimti sprendimus dėl vaikų, turto ar kitų svarbių klausimų ir palaipsniui pradėti naują gyvenimo etapą. Tačiau ne visos skyrybos baigiasi greitai ir ramiai. Kai kuriais atvejais konfliktas užsitęsia mėnesius ar net metus, o pats skyrybų procesas tampa emociškai varginančia kasdienybės dalimi.

Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad apie 10–25 proc. skyrybų gali patekti į aukšto konflikto arba užsitęsusio konflikto kategoriją. Tai reiškia, kad ginčai nesibaigia vienu ar keliais nesutarimais. Jie gali tęstis ilgą laiką, apimti bendravimą su buvusiu partneriu, vaikų priežiūros klausimus, finansus, teismus, institucijas ir net žmogaus savęs suvokimą.

Lietuvoje atliktas kokybinis tyrimas, paremtas interviu su 21 besiskiriančiu asmeniu, parodė, kad užsitęsusios skyrybos nėra vien tik dviejų žmonių nesutarimas. Tai daugiasluoksnė patirtis, kurioje susipina emocijos, santykiai, institucijos, įstatymai ir laikas.

Kai skyrybos tampa ne tik teisiniu procesu

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skyrybos yra teisinis klausimas: reikia pasidalyti turtą, susitarti dėl vaikų, sutvarkyti dokumentus ir judėti toliau. Tačiau žmonėms, kurie patiria aukšto konflikto skyrybas, tai dažnai tampa kur kas sudėtingesniu procesu.

Tyrime išskirti keli lygmenys, kuriuose gali pasireikšti užsitęsusių skyrybų konfliktai.

Vidinis lygmuo: kai griūva įprastas gyvenimo vaizdas

Skyrybos kai kuriems žmonėms sukelia ne tik liūdesį ar pyktį, bet ir gilią tapatybės krizę. Žmogus gali jaustis praradęs ne tik partnerį, bet ir įprastą savo vaidmenį: vyro, žmonos, šeimos nario ar žmogaus, kuris tikėjo ilgalaike šeima.

Tyrimo dalyviai skyrybas apibūdino kaip pasaulio griūtį, labai skausmingą netektį ar būseną, panašią į gedulą. Tai nereiškia, kad visi žmonės skyrybas išgyvena vienodai, tačiau užsitęsusio konflikto atveju emocinis krūvis gali būti ypač didelis.

Kartu tyrimas parodė ir kitą pusę. Kai kurie žmonės ilgainiui pradėjo iš naujo atrasti save, susigrąžino savivertę, aiškiau suprato savo ribas ir pajuto, kad sprendimas pasitraukti iš destruktyvių santykių buvo ne silpnumo, o vidinės stiprybės ženklas.

Santykių lygmuo: konfliktas su buvusiu partneriu

Aukšto konflikto skyrybose buvę partneriai dažnai nebegali ramiai kalbėtis. Konfliktai gali kilti dėl pinigų, vaikų priežiūros, bendravimo tvarkos, pažadų nesilaikymo ar skirtingo situacijos matymo.

Tyrimo dalyviai pasakojo apie manipuliacijas, provokacijas, finansinius ginčus, nepasitikėjimą ir jausmą, kad kita pusė sąmoningai apsunkina procesą. Kai kuriems skaudžiausia patirtis buvo susijusi su vaikais, pavyzdžiui, kai bendravimas su jais buvo ribojamas arba tapdavo konflikto dalimi.

Svarbu pabrėžti, kad tai yra tyrimo dalyvių patirtys ir jų požiūris į situaciją. Tokiuose konfliktuose dažnai abi pusės turi savo tiesą, o emocijos gali būti labai stiprios.

Vaikai: didžiausias rūpestis ir konflikto ašis

Sudėtingose skyrybose vaikai dažnai tampa viena jautriausių temų. Tėvai gali sakyti, kad kovoja dėl vaikų gerovės, saugumo ar teisės būti jų gyvenimo dalimi. Tačiau kai konfliktas užsitęsia, vaikams gali tekti gyventi nuolatinės įtampos lauke.

Tyrime matyti, kad vaikų gerovė daugeliui dalyvių buvo labai svarbus motyvas. Kai kurie savo kovą aiškino būtent noru apsaugoti vaikus. Vis dėlto veiksminga bendratėvystė tampa sunkiai pasiekiama, kai buvę partneriai negali atskirti tėvystės klausimų nuo asmeninių nuoskaudų.

Todėl tokiose situacijose ypač svarbi ankstyva pagalba: psichologų, šeimos specialistų, mediatorių ar kitų profesionalų įsitraukimas gali padėti sumažinti emocinį spaudimą ir aiškiau susitarti dėl vaikų poreikių.

Institucijų lygmuo: kai pagalba ne visada atrodo kaip pagalba

Kai pora nebesusitaria pati, į procesą įsitraukia teisininkai, teismai, vaikų teisių specialistai, socialiniai darbuotojai ar kitos institucijos. Teoriškai jų tikslas yra padėti rasti sprendimą. Tačiau tyrimo dalyviai ne visada taip jautėsi.

Kai kurie žmonės pasakojo jautęsi neišgirsti, nesuprasti ar stumdomi nuo vienos institucijos prie kitos. Jie kalbėjo apie formalumą, ilgą laukimą, neaiškumą ir jausmą, kad sistema mato dokumentus, bet nemato žmogaus.

Vienas iš tyrime minimų dalyvių tokį patyrimą apibūdino kaip „institucinį smurtą“. Šią sąvoką reikėtų suprasti atsargiai: ji atspindi žmogaus patirtą jausmą, o ne automatinę išvadą, kad visos institucijos veikia netinkamai. Vis dėlto tai rodo, kaip svarbu, kad skyrybų procese dalyvaujantys specialistai gebėtų ne tik formaliai taikyti taisykles, bet ir suprasti emocinį tokios situacijos svorį.

Teisinės sistemos lygmuo: kai žmogus jaučiasi neapsaugotas

Tyrimo dalyviai taip pat kalbėjo apie, jų manymu, egzistuojančias teisinės sistemos spragas. Kai kurie jautė, kad psichologinis smurtas, vaikų nuteikinėjimas ar sudėtingi bendratėvystės konfliktai nėra pakankamai aiškiai atpažįstami ir sprendžiami.

Svarbu tiksliai pasakyti: tyrimas neįrodo, kad Lietuvos teisinė sistema visais atvejais yra neveiksminga. Tačiau jis parodo, kad dalis žmonių užsitęsusių skyrybų metu jaučiasi nepakankamai apsaugoti ir ne visada supranta, kaip pasiekti teisingą sprendimą.

Tai ypač svarbu kalbant apie aukšto konflikto skyrybas, nes tokiais atvejais vien teisinio sprendimo gali nepakakti. Reikia ir psichologinio, socialinio bei praktinio palaikymo.

Laiko lygmuo: kai žmogus įstringa laukime

Viena sunkiausių užsitęsusių skyrybų dalių yra laukimas. Žmogus teisiškai dar nėra laisvas, emociškai vis dar įtrauktas į konfliktą, o ateitis lieka neaiški.

Tyrimo dalyviai kalbėjo apie įstrigimo jausmą: tarsi gyvenimas būtų sustojęs, o skyrybų procesas vis dar temptųsi iš paskos. Nežinomybė, kada viskas baigsis, gali kelti didelį nerimą, nuovargį ir bejėgiškumą.

Tai svarbi mintis: kartais labiausiai vargina ne tik pats konfliktas, bet ir jo trukmė. Kuo ilgiau žmogus gyvena nežinioje, tuo sunkiau jam planuoti ateitį ir atkurti vidinę ramybę.

Aukšto konflikto skyrybos. Kas gali padėti išgyventi?

Nors tokios skyrybos gali atrodyti kaip chaosas, tyrime dalyviai pasakojo ir apie būdus, kurie padėjo jiems išlikti.

Vienas iš jų – vidinės stiprybės atradimas. Kai kurie žmonės sakė, kad skyrybų procesas privertė juos aiškiau suprasti savo vertybes, ribas ir poreikius. Skausminga patirtis nebuvo lengva, bet ji tapo proga iš naujo kurti save.

Kitas būdas – saugesnis bendravimas. Kai tiesioginiai pokalbiai su buvusiu partneriu tik didina konfliktą, gali padėti rašytinis bendravimas: el. laiškai ar žinutės. Tokia forma leidžia padaryti pauzę, nusiraminti, aiškiau suformuluoti mintis ir sumažinti emocinių provokacijų tikimybę.

Taip pat svarbus prasmės kūrimas. Žmonėms lengviau ištverti sunkų procesą, kai jie supranta, dėl ko stengiasi: dėl vaikų saugumo, savo orumo, vidinės ramybės ar galimybės pradėti naują gyvenimo etapą.

Kodėl svarbu kreiptis pagalbos laiku?

Aukšto konflikto skyrybos nėra tik privatus dviejų žmonių ginčas. Jos gali paveikti vaikų emocinę gerovę, suaugusiųjų psichologinę sveikatą, finansinį stabilumą ir pasitikėjimą institucijomis.

Todėl tyrimo autoriai pabrėžia ankstyvų intervencijų svarbą. Kuo anksčiau žmonės gauna aiškią informaciją, emocinę pagalbą ir profesionalų palaikymą, tuo didesnė tikimybė, kad konfliktas neperaugs į ilgalaikį karą.

Tokiose situacijose gali būti naudinga psichologo, šeimos terapeuto, mediatoriaus, teisininko ar specializuotos pagalbos komandos pagalba. Svarbiausia nelikti vienam ir nelaukti, kol konfliktas visiškai išsekins.

www.bendra-tevyste.lt

SPECIALISTŲ SĄRAŠAS | Bendratevystė po skyrybų

Skyrybos gali būti pabaiga, bet gali būti ir pradžia

Skyrybos visada reiškia pokytį. Aukšto konflikto skyrybos šį pokytį padaro dar sunkesnį, nes žmogui tenka susidurti ne tik su santykių pabaiga, bet ir su ilgai trunkančia įtampa, institucijomis, nežinomybe ir savo paties emocijomis.

Vis dėlto net ir labai sudėtingas procesas gali tapti naujo gyvenimo etapo pradžia. Tyrime dalyvavę žmonės kalbėjo ne tik apie skausmą, bet ir apie stiprėjimą, savęs atkūrimą ir bandymą susigrąžinti gyvenimo kontrolę.

Svarbiausia suprasti, kad pagalbos ieškojimas nėra silpnumas. Tai gali būti vienas brandžiausių sprendimų, ypač tada, kai konfliktas užsitęsia, o vien savo jėgomis jį suvaldyti darosi vis sunkiau.

Straipsnį parengė psichologė Jolita Sorokinaitė.

Straispnio raktažodžiai: aukšto konflikto skyrybos, užsitęsusios skyrybos, skyrybų konfliktas, bendratėvystė, vaikų gerovė, skyrybos Lietuvoje, skyrybų psichologija, konfliktinės skyrybos, emocinė sveikata skyrybų metu, pagalba skyrybų metu

Parengta pagal:

Butkutė, L., Mortelmans, D., & Sondaitė, J. (2023). Entangled in the web of conflicts: Prolonged divorce from the divorcees’ perspective. European Journal of Psychology Open, 82(4), 143–156. https://doi.org/10.1024/2673-8627/a000042