Bendradarbiaujanti ar paralelinė bendratėvystė: kaip kurti vaiko ateitį, kai santykiai su buvusiu partneriu (partnerė) primena minų lauką?

Skyrybos retai būna panašios į ramią popietę prie arbatos puodelio. Dažniausiai tai procesas, paliekantis emocines nuolaužas, kurias vėliau tenka dėlioti ne vienerius metus. Tačiau svarbiausia užduotis, kurią turi atlikti, net ir jausdamas (-a) didžiausią nuoskaudą, yra užtikrinti savo vaiko emocinį saugumą. Lietuvoje vis garsiau kalbame apie lygiagriačią (paralelę) tėvystę, tačiau kaip ją įgyvendinti, jei kiekvienas skambutis buvusiam sutuoktiniui (sutuoktinei) baigiasi ginču?

Emocinis intelektas prieš teisinį formalizmą

Nors teismo nutartis gali sudėlioti vaiko bendravimo valandas, ji negali sukurti saugaus ryšio. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams kenkia ne pačios skyrybos, o užsitęsęs tėvų konfliktas (Lamela & Figueiredo 2016; Kelly, 2000). Tad pirmoji užduotis po skyrybų, tai emocinis „atsiskyrimas“. Turi suprasti, kad tavo buvęs partneris (partnerė) nebėra tavo antroji pusė, jis (ji) yra tavo „verslo partneris (partnerė)“ bendrame projekte pavadinimu „Mūsų vaiko užauginimas“.

Šis požiūris padeda išlaikyti profesionalumą. Kai bendrauji su kolega darbe, tu nešauki dėl to, kas įvyko prieš penkerius metus. Tu fokusuojiesi į rezultatą. Taip ir čia, fokusuokis į tai, ko reikia tavo sūnui ar dukrai šiandien.

Paralelinė bendratėvystė: kai bendradarbiauti per sunku.

Jei bendravimas su kitu iš tėvų yra toks toksiškas, kad bendras sprendimų priėmimas neįmanomas, išeitis yra paralelinė bendratėvystė. Tai metodas, kai tėvai auklėja vaiką nepriklausomai vienas nuo kito, laikydamiesi minimalaus tiesioginio kontakto (Kelly, 2000).

Tai nereiškia, kad vaikas gyvena dviejuose skirtinguose pasauliuose be taisyklių. Tai reiškia, kad tu:

• Bendrauji tik raštu (el. paštu ar specialiomis programėlėmis).

• Keitiesi informacija tik apie esminius dalykus: sveikatą, ugdymą, logistiką.

• Vengi kritikuoti kitą tėvą (motiną) vaiko akivaizdoje, nes vaikas tave ir kitą tėvą suvokia kaip savo tapatybės dalis. Kritikuodamas (-a) kitą, tu tiesiogiai žeidi vaiko savivertę.

  
  

Vaiko lojalumo konfliktai: kaip jų išvengti?

Viena didžiausių klaidų, kurią gali padaryti, tai paversti vaiką savo emociniu ramentu ar „pasiuntiniu“. Lietuvoje atliktos studijos rodo, kad vaikai, įtraukti į lojalumo konfliktus, dažniau kenčia nuo nerimo sutrikimų ir turi sunkumų kurdami savo santykius ateityje (Žukauskienė, 2012).

Pabandyk pažvelgti iš šono: ar tavo klausimai vaikui po savaitgalio pas kitą tėvą (motiną) yra apie vaiko džiaugsmą, ar apie tavo norą sukontroliuoti buvusįjį (buvusiąją)? Jei pagauni save klausiant (-ianti) „Ką jis sakė apie mane?“, sustok. Tai tavo kova, ne vaiko. Leisk jam (jai) tiesiog būti vaiku, o ne tavo informatoriumi.

Nuoseklumas – saugumo pamatas

Vaikams reikia struktūros, ypač kai jų pasaulis skyla pusiau. Bendratėvystės planas (angl. Parenting Plan) Lietuvoje dar tik skinasi kelią kaip įprasta praktika, tačiau tu gali jį inicijuoti pats (pati). Jame turėtų būti aiškiai aptarta:

1. Atostogų grafikas (be jokių „žiūrėsim pagal nuotaiką“).

2. Finansinis prisidėjimas prie būrelių ir laisvalaikio.

3. Vertybiniai aspektai (ekrano laikas, mityba, higiena).

Kai taisyklės yra aiškios ir jų laikomasi, mažėja trintis tarp tėvų, o vaikas jaučiasi saugus, nes žino, kas jo laukia rytoj.

Straipsnį parengė psichologė Jolita Sorokinaitė.

Moksliniai šaltiniai:

• Kelly, J. B. (2000). Children's adjustment in conflicted marriage and divorce: A decade review of research. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry, 39(8), 963-973.

• Lamela, D., & Figueiredo, B. (2016). Coparenting after marital dissolution and children’s mental health: A systematic review. Jornal de Pediatria, 92, 331–342. https://doi.org/10.1016/j.jped.2015.09.011

• Žukauskienė, R. (2012). Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi raštai. (Remtasi skyriumi apie vaikų lojalumo konfliktus ir jų pasekmes savivertei).