Paralelinė bendratėvystė: kodėl tai geresnis kelias nei nuolatinis karas ar visiškas atsiribojimas?

Skyrybos savaime yra didžiulis sukrėtimas, tačiau tikrasis iššūkis prasideda tada, kai emocijų dulkės nusėda, o jūs vis tiek turite likti tėvais. Idealiu atveju visi siekiame bendradarbiaujančios bendratėvystės, kurioje abu tėvai maloniai bendrauja ir derina kiekvieną smulkmeną. Tačiau būkime atviri, kartais tai tiesiog neįmanoma dėl aukšto konflikto lygio, skirtingų vertybių ar praeities nuoskaudų. Tokiose situacijose iškyla pasirinkimas: arba tęsti sekinantį karą, arba rinktis paralelinę (lygegriačią) bendratėvystę.

Kas yra paralelinė bendratėvystė?

Tai modelis, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, tačiau tai daro nepriklausomai vienas nuo kito. Tai reiškia, kad tu turi savo taisykles savo namuose, o tavo buvęs (-usi) vyras (žmona) savo. Jūs nebendraujate tiesiogiai apie kasdienius niekus, vengiate susitikimų ir visą svarbią informaciją perduodate raštu arba per neutralias platformas. Nors iš šalies tai gali atrodyti šalta, moksliniai tyrimai rodo, kad vaikui tai yra kur kas saugesnė aplinka nei nuolatinė įtampa.

Kodėl paralelinė tėvystė yra geriau nei „nieko“?

Dažnai nusivylę tėvai pasiduoda ir sako: „Geriau jau visai nebendrausiu, nei kęsiu šitą pragarą“. Tačiau visiškas vieno iš tėvų pasitraukimas vaikui palieka gilią emocinę žaizdą, galimą tėvų atstūmimą ar palikimo traumą. Tuo tarpu paralelinė bendratėvystė siūlo:

1. Emocinis saugumas be ugnies linijos. Kai tu pasirenki paralelinį modelį, vaikas nustoja būti „pasiuntiniu“ tarp dviejų ugniakalnių. Vaikas gauna galimybę mylėti abu tėvus be kaltės jausmo, nes mato, kad konfliktai tiesiog nebevyksta.

2. Nuspėjamumas ir struktūra. Vaikai yra labai lankstūs. Jie puikiai supranta, kad „pas mamą galioja vienos taisyklės, o pas tėtį kitos“. Svarbiausia ne taisyklių identiškumas, o tai, kad tėvai išlieka emociškai stabilūs ir prieinami.

3. Tavo paties (pačios) psichinė sveikata. Mažindamas (-a) tiesioginį kontaktą su žmogumi, kuris tave skaudina ar provokuoja, tu susigrąžini ramybę. Tik pailsėjęs (-usi) ir emociškai stabilus tėvas (motina) gali tinkamai pasirūpinti vaiko poreikiais.

Kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Paralelinė bendratėvystė reikalauja disciplinos. Jūs turite aiškų planą, kurį patvirtino teismas arba mediatorius ir jo laikotės be jokių improvizacijų. Informacija dalijamasi tik apie esminius dalykus susijusius su vaiku: sveikatą, ugdymą ir saugumą. Tai leidžia išvengti emocinių manipuliacijų, kurios dažnai nutinka bandant „draugiškai susitarti“.

Svarbu suprasti, kad tai nėra amžinas nuosprendis. Dažnai, po kelerių metų paralelinio bendravimo, emocijos atvėsta ir tėvai pamažu gali pereiti prie glaudesnio bendradarbiavimo. Tai tarsi tiltas per audringą upę: kol vanduo neramus, mes statome tvirtas, atskiras atramas, kad galėtume saugiai pereiti į kitą krantą.

Ar tai idealu? Ne. Ar tai veiksminga? Taip.

Nors visuomenė dažnai spaudžia mus „dėl vaiko išlikti geriausiais draugais“, privalai suprasti, kad tavo prioritetas yra vaiko ramybė, o ne gražus paveikslėlis socialiniuose tinkluose. Paralelinė bendratėvystė leidžia vaikui turėti abu tėvus, o tėvams išsaugoti orumą ir sveiko proto likučius. Tai protingas, strategiškas ir galimas sprendimas vardan vaiko ateities.

Psichologė Jolita

www.bendra-tevyste.lt

SPECIALISTAI (List) | Bendratevystė po skyrybų

Raktiniai žodžiai (Keywords): paralelinė bendratėvystė, bendratėvystė po skyrybų, tėvų santykiai po skyrybų, aukšto konflikto skyrybos, vaiko gerovė po skyrybų, pagalba tėvams, skyrybų psichologija.