Vaikas tarp dviejų ugnių: kaip (iš)gyventi? Tėvų konfliktai po skyrybų?

Skyrybos šeimai yra didžiulis lūžis, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ne pačios skyrybos, o po jų besitęsiantis tėvų karas daro didžiausią žalą vaiko emocinei sveikatai. Kai tėvai lieka įstrigę nuoskaudose, vaikas tampa nebe vaiku, o mažuoju diplomatu, taikos nešėju arba nematomu šešėliu.

Ar kada susimąstei, kokią poziciją tavo šeimoje užima tavo atžala? Dažnai mes, suaugusieji, matome vaikus kaip pasyvias aukas, tačiau iš tikrųjų jie yra neįtikėtinai aktyvūs kovotojai už savo dvasinę ramybę. Jie naudoja tai, ką mokslininkai vadina „sveikuoju pasipriešinimu“. Tai būdai, kuriais vaikas bando apsaugoti savo orumą ir bent dalelę vaikystės nuo tėvų nesutarimų griūties.

Raktiniai žodžiai: skyrybos ir vaikai, tėvų konfliktai po skyrybų, vaiko psichologija, lojalumo konfliktas, vaiko atsparumas, šeimos terapija, pozicionavimo teorija, sveikas pasipriešinimas.

Pusiausvyros laikymas: kai vaikas tampa šeimos akrobatu.

Viena dažniausių strategijų yra „pusiausvyros laikymas“. Įsivaizduok vaiką ant lyno: jis turi būti vienodai geras abiem tėvams, kad nė vienas nepasijustų išduotas. Toks vaikas vengia rinktis puses, nutyli tai, kas galėtų suerzinti kitą tėvą, ir stengiasi būti „patogus“.

Ypač paaugliai dažnai prisiima atsakomybės naštą už tėvų nuotaikas. Jei tėtis ir mama pykstasi dėl vaiko lankymo grafiko, vaikas gali pradėti kaltinti save, manydamas, kad jis yra problemų priežastis. Tai milžiniška emocinė kaina už ramybę, kurią jis bando sukurti tavo namuose. Jei matai, kad tavo vaikas tapo neįprastai tylus arba per daug stengiasi visiems įtikti, gali būti, kad jis (ji) iš paskutiniųjų bando išlaikyti šią trapią pusiausvyrą.

Distancijos kūrimas: emocinis skydas nuo skausmo.

Kai konfliktas tampa nebepakeliamas, vaikai, ypač vyresni, renkasi „laikytis distancijos“. Tai jų būdas pasakyti: „Aš nebegaliu šito klausytis“. Jie gali pradėti mažinti bendravimą su tuo tėvu, kuris nuolat juodina kitą arba elgiasi neprognozuojamai.

Mokslininkai pastebi, kad tėvų bandymai nuteikinėti vaiką prieš buvusį partnerį dažnai atsisuka prieš juos pačius. Vaikas pajunta spaudimą rinktis ir, saugodamas save, atsitraukia. Tai nėra neapykanta, tai yra savisauga. Tuomet vaikas gali labiau prisirišti prie vieno iš tėvų, ieškodamas saugaus uosto, kol kito tėvo namuose tvyro įtampa.

Gyvenimas tęsiasi: žvilgsnis už šeimos ribų

Laimingiausia išeitis, kurią renkasi vaikai, yra „gyvenu toliau“ strategiją. Tai gebėjimas rasti džiaugsmą už šeimos dramos ribų: mokykloje, būreliuose, tarp draugų. Kai vaikas pasineria į kompiuterinius žaidimus su ausinėmis arba visą vakarą leidžia su bendraamžiais, jis (ji) kuria savo pasaulį, kuriame nėra vietos tėvų pykčiui.

Ši pozicija rodo vaiko atsparumą. Jis (pati) supranta, kad tėvų problemos yra tėvų, o jo gyvenimas turi vykti toliau. Tai sveika reakcija, tačiau mums, suaugusiems, svarbu nepamiršti, kad net ir labiausiai „užsiėmusiam“ vaikui vis tiek reikia palaikymo ir patikinimo, kad jis (ji) nėra atsakingas (-a) už tavo laimę.

Tėvų konfliktai po skyrybų, kaip tu gali padėti savo vaikui?

Pirmiausia, pripažink, kad vaikas turi savo nuomonę ir poziciją, net jei jos neišsako garsiai. Geriausia dovana, kurią gali įteikti savo vaikui po skyrybų, yra leidimas mylėti abu tėvus be kaltės jausmo.

• Būk saugus uostas. Venk dalintis su vaiku savo nuoskaudomis apie buvusį sutuoktinį (sutuoktinę).

• Skatink savarankiškumą. Leisk vaikui turėti savo gyvenimą, draugus ir pomėgius, kurie nėra susiję su šeimos reikalais.

• Ieškok pagalbos. Kartais reikia „stabilizuojančio trečiojo“ – specialisto, kuris padėtų vaikui išreikšti tai, ko jis (ji) nedrįsta pasakyti tau į akis.

  
  

Atmink, tavo vaikas nėra tavo sąjungininkas kare, jis yra tavo meilės vaisius, nusipelnęs augti be baimės ir įtampos.

Daugiau apie vaiko pasirinkimus gali paskaityti šaltinyje:

Stokkebekk, J., Iversen, A. C., Hollekim, R., & Ness, O. (2019). "Keeping balance", "Keeping distance" and "Keeping on with life": Child positions in divorced families with prolonged conflicts. Children and Youth Services Review, 102, 108–119. https://doi.org/10.1016/j.childyouth.2019.04.021

Psichologė Jolita.