Emocinis atsigavimas po skyrybų: kaip pasirūpinti savimi po skyrybų, kad vaikas jaustųsi saugus?

Skyrybos yra vienas sudėtingiausių gyvenimo etapų, primenantis stiprią audrą, po kurios tenka iš naujo statyti namų pamatus. Nors dabar tavo širdyje gali vyrauti sumaištis, svarbu suprasti, kad tavo emocinė sveikata yra tiesioginis tavo vaiko saugumo garantas. Kai lėktuve ima trūkti deguonies, kaukę pirmiausia dedamės sau, o tik tada vaikui. Ši taisyklė emociniame kontekste yra tiesiog gyvybiškai svarbi.

Raktažodžiai: skyrybos ir vaikai, emocinis atsigavimas po skyrybų, tėvystė po skyrybų, vaikų psichologija po skyrybų, kaip išgyventi skyrybas, savipagalba tėvams, vaiko emocinis saugumas.

Emocinis atsigavimas po skyrybų?

Štai kaip gali pradėti šį sveikimo kelią, kartu kurdamas (-a) ramią užuovėją savo atžalai:

Leisk sau išgyventi gedulą

Skyrybos moksliškai prilyginamos netekčiai, todėl jausti liūdesį, pyktį ar net palengvėjimą yra visiškai normalu. Jei bandysi šias emocijas užgniaužti giliai viduje, jos anksčiau ar vėliau išsiverš netikėčiausiais būdais. Vaikai tarsi maži radarai jaučia tėvų įtampą, net jei mes šypsomės per prievartą. Tyrimai rodo, kad tėvų gebėjimas reguliuoti savo emocijas tiesiogiai koreliuoja su vaiko gebėjimu prisitaikyti prie naujos šeimos struktūros (Kelly ir Emery, 2003).

Užuot vaidinęs (-usi), kad viskas gerai, pripažink sau, kad dabar sunku. Tai nereiškia, kad turi verkti ant vaiko peties, tačiau savęs priėmimas be saviplakos padės tau išlikti emociškai prieinamam (-ai).

Atskirk partnerystę nuo tėvystės

Tai turbūt sunkiausia, bet pati svarbiausia užduotis. Tavo buvęs sutuoktinis gali būti tau labai stipriai nusidėjęs kaip partneris, tačiau vaikui jis vis tiek išlieka tėvas ar mama. Emocinis atsigavimas pagreitėja, kai pavyksta šiuos du vaidmenis „išstalčiuoti“.

Jei pavyks susikoncentruoti tik į bendrą tėvystės projektą, tavo smegenys nustos siųsti streso signalus kaskart pamačius buvusį partnerį. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vaiko gerovė labiausiai kenčia ne dėl pačių skyrybų, bet dėl užsitęsusio ir didelio tėvų konflikto (Amato, 2000). Tad tavo gebėjimas valdyti savo emocines reakcijas komunikacijos metu yra didžiausia dovana, kurią gali suteikti savo vaikui.

Investuok į savo emocinį stabilumą

Atsigavimas nėra pasyvus laukimas, kol „laikas išgydys“. Tai aktyvus darbas su savimi. Šiuolaikinė psichologija rekomenduoja derinti kelis metodus:

1. Savirūpa kaip būtinybė. Tai nėra prabanga. Miegas, fizinis aktyvumas ir pilnavertė mityba padeda reguliuoti kortizolio kiekį organizme.

2. Specialisto pagalba. Terapija padeda suprasti santykių dinamiką ir išvengti tų pačių klaidų ateityje. Be to, tai saugi erdvė išlieti pyktį, kad jo neneštum į namus.

3. Socialinis palaikymas. Neužsidaryk tarp keturių sienų. Ryšys su draugais ar bendruomene primena, kad gyvenimas tęsiasi už skyrybų ribų.

Kai tu tampi stabilesnis (-ė), tavo vaikas gauna žinutę: „Pasaulis nesugriuvo, mes esame saugūs“. Tai stiprina vaiko atsparumą ir mažina riziką atsirasti elgesio problemoms (Hetherington, 2003).

Rutina yra tavo sąjungininkė

Skyrybų metu vaiko pasaulis praranda nuspėjamumą. Kad jį sugrąžintum, turi susitvarkyti savo dienotvarkę. Kai tu pats (pati) laikaisi režimo, tau lengviau jį išlaikyti ir vaikui. Stabilumas buityje suteikia emocinį saugumą. Tai nereiškia kariškos tvarkos, tai reiškia aiškumą: kada vakarieniaujame, kada einame miegoti ir kada matomės su kitu tėvu (Amato, 2000).

Atleidimas ne kitam, o sau (Neff, 2011)

Daug energijos atima savigrauža dėl „nepavykusios šeimos“. Svarbu suprasti, kad skyrybos nėra gyvenimo pabaiga ar tavo, kaip asmenybės, brokas. Tai tiesiog vieno etapo pabaiga. Atleisdamas (-a) sau, tu nustoji siųsti vaikui pasąmoninę kaltės žinutę. Tavo ramybė taps pagrindu, ant kurio vaikas pastatys savo naująją tapatybę po skyrybų.

Atmink, kad vaikai nesitiki tobulų tėvų, jie tikisi laimingų tėvų. Rūpindamasis (-i) savimi, tu tiesiogiai rūpiniesi juo.

Psichologė Jolita Sorokinaitė

Specialistai kurie gali padėti

Naudoti šaltiniai

• Amato, P. R. (2000). The consequences of divorce for adults and children. Journal of Marriage and Family, 62(4), 1269–1287. https://doi.org/10.1111/j.1741-3737.2000.01269.x

• Hetherington, E. M. (2003). Social support and the adjustment of children in divorced and remarried families. Childhood: A Global Journal of Child Research. https://doi.org/10.1177/090756820301000200

• Neff, K. D. (2011). Self-Compassion: The Proven Power of Being Kind to Yourself. William Morrow.