Bendratėvystės planas: kaip sukurti stabilumą vaikui, kai tėvai gyvena atskirai?

Kai šeima nusprendžia sukti skirtingais keliais, didžiausias iššūkis tampa ne turto dalybos, o kasdienybės perbraižymas. Kaip užtikrinti, kad vaikas abiejuose namuose jaustųsi saugus, o tėvų bendravimas nevirstų nuolatiniu derybų maratonu? Atsakymas slypi dokumente, kuris vadinamas bendratėvystės planu. Tai nėra tiesiog formalus popierius teismui – tai gyvas susitarimas, padedantis Tau (pačiam) ar Tau (pačiai) išvengti ateities konfliktų ir suteikiantis vaikui nuspėjamą vaikystę.

Raktiniai žodžiai: bendratėvystės planas, susitarimas dėl vaikų, bendratėvystė po skyrybų, vaiko priežiūros grafikas, Jolita Sorokinaitė, mediacija, auklėjimas po skyrybų.

Kas yra bendratėvystės planas ir kodėl jo reikia?

Bendratėvystės planas – tai išsamus susitarimas, kuriame tėvai numato viską: nuo kasdienės rutinos ir laiko paskirstymo iki vertybinių nuostatų bei sprendimų priėmimo tvarkos. Moksliniai tyrimai rodo, kad tėvai, turintys aiškų ir detalų planą, patiria kur kas mažiau konfliktų, nes dauguma „pilkųjų zonų“ yra aptartos iš anksto (Stokkebekk et al., 2021).

Kai Tu (pati) ar Tu (pats) žinai, kur vaikas praleis Kalėdas ar kas jį paims iš būrelio ketvirtadienį, dingsta poreikis nuolatiniam susirašinėjimui, kuris dažnai baigiasi priekaištais. Planas sukuria struktūrą, kurios vaikui po skyrybų reikia labiausiai.

Esminiai plano elementai

Sėkmingas bendratėvystės planas turėtų apimti ne tik sausas valandas, bet ir emocinį saugumą užtikrinančius punktus:

• Laiko paskirstymo grafikas: Jame turi atsispindėti ne tik įprasta savaitė, bet ir atostogos, šventės bei gimtadieniai. Svarbu numatyti lankstumą, bet kartu išlaikyti stabilumą, kad vaikas žinotų, kas jo laukia (Sorokinaite ir Sondaite, 2023).

• Komunikacijos būdai: Susitarkite, kaip keisitės informacija. Ar tai bus el. paštas, speciali programėlė ar bendras kalendorius? Svarbu, kad vaikas netaptų „pasiuntiniu“ tarp dviejų namų.

• Auklėjimo nuoseklumas: Nors abiejuose namuose taisyklės gali šiek tiek skirtis, esminiai dalykai – namų darbų ruošimas, ekranų laikas ar miego režimas – turėtų sutapti. Tai apsaugo vaiką nuo sumaišties ir manipuliavimo (Francia ir kt., 2019).

  
  

Kaip pasiekti susitarimą be ginčų?

Sukurti planą, kai emocijos vis dar verda, gali būti sudėtinga. Čia Tu (pats) ar Tu (pati) gali pasitelkti mediatorių arba šeimos psichologą. Profesionalas padės nukreipti pokalbį nuo „kas kaltas“ prie „kas geriausia vaikui“.

www.bendra-tevyste.lt

SPECIALISTŲ SĄRAŠAS | Bendratevystė po skyrybų

Svarbu suprasti, kad bendratėvystės planas nėra akmenyje iškaltas tekstas. Vaikui augant, jo poreikiai keičiasi, todėl planas turi būti periodiškai peržiūrimas. Kaip specialistė, dažnai pabrėžiu: geriausias planas yra tas, kuris leidžia tėvams būti tėvais, o ne teisininkais savo vaiko gyvenime.

Bendratėvystės nauda vaiko ateičiai

Vaikas, kurio tėvai bendradarbiauja pagal aiškų planą, užauga jausdamas, kad jis turi abu tėvus, nepaisant to, kad jie nebegyvena kartu. Tai mažina lojalumo konfliktus ir leidžia vaikui tiesiog būti vaiku. Kai Tu (pati) ar Tu (pats) pasirašai tokį susitarimą, Tu investuoji į savo vaiko emocinį stabilumą ir savo paties ramybę.

Taika šeimoje prasideda nuo aiškumo. O aiškumas prasideda nuo bendratėvystės plano.

PSichologė. Jolita Sorokinaitė.

Šaltiniai

• Francia, L., Millear, P., & Sharman, R. (2019). Mothers and fathers’ experiences of high conflict past two years post separation: A systematic review of the qualitative literature. Journal of Child Custody, 16(2), 170–196. https://doi.org/10.1080/15379418.2019.1617821

  
  

• Sorokinaitė, J., & Sondaitė, J. (2023). Bendratėvystės po skyrybų išgyvenimas. Social Inquiry into Well-Being, 21(1).

  
  

• Stokkebekk, J., Iversen, A., Hollekim, R., & Ness, O. (2021). “The troublesome other and I”: Parallel stories of separated parents in prolonged conflicts. Journal of Marital and Family Therapy, 47(1), 52-68.