Lankstumas bendratėvystėje: kada svarbu laikytis plano, o kada verta jį pritaikyti prie vaiko poreikių

Bendratėvystėje po skyrybų aiškus planas yra labai svarbus. Vaikui padeda žinoti, kada jis bus vienuose ar kituose namuose, kas jį pasiims, kaip vyks šventės, atostogos, būreliai ar savaitgaliai. Stabilumas suteikia saugumo, mažina nerimą ir padeda vaikui lengviau prisitaikyti prie gyvenimo dviejuose namuose.

Tačiau gyvenimas ne visada vyksta pagal grafiką.

• Vaikas gali susirgti.

• Mokykloje gali atsirasti svarbus renginys.

• Gali keistis būrelio laikas.

• Gali būti gimtadienis, kelionė, netikėta šeimos situacija, egzaminas, varžybos ar emocinis vaiko sunkumas.

Tokiais atvejais bendratėvystėje svarbus ne tik planas, bet ir gebėjimas jį protingai pritaikyti.

Todėl ši praktinė rekomendacija yra: net ir turint aiškų planą, svarbiose situacijose verta išlikti lankstiems, kai tai atitinka vaiko poreikius.

Lankstumas nereiškia chaoso. Jis nereiškia, kad susitarimai nebesvarbūs. Lankstumas reiškia, kad planas tarnauja vaikui, o ne vaikas tampa plano įkaitu.

Kodėl lankstumas svarbus?

Po skyrybų vaikui reikia nuspėjamumo. Tačiau jam taip pat reikia jausti, kad tėvai mato jo realų gyvenimą, o ne tik kalendorių. Vaikas nėra grafiko eilutė. Jis serga, pavargsta, turi švenčių, draugų, mokyklos išvykų, emocinių dienų, svarbių įvykių ir besikeičiančių poreikių.

AFCC tėvystės plano gairėse pabrėžiama, kad tėvystės planas turėtų būti pritaikytas vaiko interesams, jo amžiui ir raidai, o plane verta iš anksto numatyti praktinius klausimus: laiką su kiekvienu tėvu, šventes, atostogas, sprendimų priėmimą ir informacijos dalijimąsi. Aiškus planas padeda sumažinti konfliktą, tačiau jis turi išlikti pakankamai realistiškas šeimos gyvenimui.

Lankstumas ypač svarbus tada, kai situacija akivaizdžiai susijusi su vaiko gerove. Pavyzdžiui, jeigu vaikas serga ir jam sunku keliauti tarp namų, jeigu jam svarbu dalyvauti renginyje, jeigu paaugliui reikia pasiruošti egzaminui, jeigu vaikas nori nueiti į artimo žmogaus gimtadienį arba jeigu jis emociškai sunkiai išgyvena tam tikrą perėjimą.

Tokiais momentais verta paklausti ne „kas laimės šį grafiką?“, o „kas dabar labiausiai padės vaikui?“

Lankstumas nėra taisyklių nebuvimas

Kartais tėvai bijo būti lankstūs, nes atrodo, kad kitas tėvas tuo pasinaudos. Ir kai kuriose situacijose ši baimė gali būti pagrįsta. Jeigu vienas tėvas nuolat keičia planą paskutinę minutę, nesilaiko susitarimų, spaudžia, manipuliuoja ar naudoja lankstumą kaip kontrolės priemonę, tada „būkime lankstūs“ gali tapti dar vienu chaoso šaltiniu.

Todėl svarbu atskirti sveiką lankstumą nuo ribų praradimo.

Sveikas lankstumas yra tada, kai pakeitimas:

• susijęs su realiu vaiko poreikiu;

• aptariamas iš anksto, kiek tai įmanoma;

• yra aiškiai suformuluotas;

• nepaverčia vaiko tarpininku;

• nepažeidžia vaiko saugumo;

• netampa nuolatiniu plano griovimu;

• yra abipusiai pagarbus.

Pavyzdžiui, sveikas lankstumas gali būti toks:

• vaikas serga, todėl perėjimas į kitus namus atidedamas iki rytojaus;

• paauglys turi svarbų egzaminą, todėl savaitgalio planas pakoreguojamas;

• vaikas nori dalyvauti draugo gimtadienyje, todėl vienas tėvas sutinka pakeisti pasiėmimo laiką.

Ribų praradimas būtų tada, kai vienas tėvas nuolat praneša paskutinę minutę, kad „planai pasikeitė“, kitas visada turi prisitaikyti, o vaikas gyvena nuolatiniame neapibrėžtume.

Vaikui reikia ir lankstumo, ir patikimumo.

Lankstumas dėl ligos

Vaiko liga yra viena dažniausių situacijų, kai tenka keisti planą. Kartais vaikas gali saugiai pereiti į kitus namus, kartais jam geriau likti ten, kur jis tuo metu yra. Svarbu sprendimą priimti ne iš pykčio, ne iš noro „neatiduoti“ ar „būtinai pasiimti“, o iš vaiko savijautos.

Klausimai, kurie gali padėti:

• Ar vaikui fiziškai saugu keliauti?

• Ar kelionė nepablogins savijautos?

• Kuriuose namuose šiuo metu yra reikalingi vaistai, ramybė, priežiūra?

• Ar kitas tėvas turi visą informaciją apie vaiko būklę?

• Ar vaikas pats labai nerimauja dėl perėjimo?

• Kaip galime išlaikyti ryšį su kitu tėvu, jeigu perėjimą atidedame?

Pavyzdžiui, galima rašyti:

„Vaikas šiandien karščiuoja 38,5. Siūlau, kad šiąnakt liktų čia, o rytoj ryte parašysiu, kaip jaučiasi. Jeigu bus geriau, galėsime aptarti perėjimą.“

Arba:

„Vaikas kosėja, bet temperatūros nėra ir jaučiasi gerai. Į kuprinę įdėjau vaistus ir parašiau vartojimo laiką.“

Svarbiausia, kad liga netaptų konflikto ar kontrolės priemone. Vaikas neturėtų jausti, kad jo liga naudojama tėvų kovai.

Lankstumas dėl švenčių ir svarbių įvykių

Šventės po skyrybų gali būti jautrios. Kalėdos, gimtadieniai, Velykos, Motinos ar Tėvo diena, mokyklos renginiai, koncertai, varžybos – visa tai gali kelti stiprių jausmų. Tėvams gali skaudėti, kad jie nebebus su vaiku kiekvieną svarbią dieną. Vaikui taip pat gali būti sunku, nes jis nori būti su abiem, bet negali vienu metu būti dviejose vietose.

Todėl šventes verta planuoti iš anksto. Kuo mažiau neaiškumo paskutinę minutę, tuo mažiau įtampos vaikui.

Galima susitarti:

• šventes keisti kasmet;

• dalį dienos vaikas būna su vienu tėvu, dalį – su kitu, jei tai vaikui nėra per sunku;

• vienas tėvas švenčia tikrąją dieną, kitas – kitą artimą dieną;

• gimtadienius planuoti taip, kad vaikas nesijaustų draskomas;

• mokyklos renginiuose dalyvauti abiem, jei tėvai gali elgtis pagarbiai;

• jei konfliktas didelis, renginyje laikytis atskirai ir nekonfliktuoti.

Vaikui dažniausiai svarbiau ne tai, kad šventė būtų „tobula“, o tai, kad jis nejaustų kaltės ir spaudimo. Vaikui svarbu girdėti:

„Tu gali džiaugtis švente su kitu tėvu.“

„Mes rasime savo laiką pasidžiaugti kartu.“

„Tau nereikia rūpintis, kad man bus liūdna.“

„Aš susitvarkysiu su savo jausmais.“

Šie sakiniai vaikui gali suteikti daug laisvės.

Lankstumas dėl vaiko socialinio gyvenimo

Vaikui augant, vis svarbesni tampa draugai, būreliai, gimtadieniai, varžybos, mokyklos projektai, savarankiški planai. Jeigu tėvystės grafikas tampa visiškai nelankstus, vaikas gali jaustis, kad jo gyvenimas turi nuolat prisitaikyti prie suaugusiųjų susitarimų, o ne atvirkščiai.

Tai ypač aktualu paauglystėje. Paaugliui gali būti svarbu likti nakvoti pas draugą, dalyvauti renginyje, pasiruošti egzaminui, eiti į treniruotę ar tiesiog turėti daugiau savarankiškumo. Tai nereiškia, kad paauglys turi pats spręsti visą tėvystės grafiką. Tačiau jo realus gyvenimas turėtų būti girdimas.

Vaiko išklausymas nėra atsakomybės perkėlimas vaikui. Sprendimus priima tėvai, bet vaiko poreikiai ir amžius turi būti įtraukiami.

Galima klausti:

„Kaip tau būtų lengviau šią savaitę?“

„Ar šis planas netrukdo tau pasiruošti kontroliniui?“

„Ar tau svarbu dalyvauti šiame gimtadienyje?“

„Ką galėtume pakeisti, kad būtų mažiau skubėjimo?“

Svarbu, kad vaikas nejaustų, jog dėl savo poreikių jis išduoda vieną iš tėvų.

Lankstumas neturi tapti vaiko pasirinkimo našta

Kartais tėvai, norėdami būti lankstūs, perkelia vaikui per daug atsakomybės: „Tai pas ką tu nori būti?“, „Tu pats nuspręsk“, „Pasakyk mamai, kad nori likti čia“, „Jeigu nenori, gali nevažiuoti.“

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip vaiko nuomonės gerbimas. Tačiau vaikui toks pasirinkimas gali būti per sunkus. Jis gali jausti, kad bet kuris atsakymas įskaudins vieną iš tėvų.

Vaiko nuomonę svarbu girdėti, bet sprendimo svoris turi likti suaugusiesiems.

Vietoj:„Pas ką nori būti per Kalėdas?“

Galima sakyti:„Mes su tėčiu / mama susitarsime dėl Kalėdų. Man svarbu žinoti, kas tau toje dienoje būtų svarbu.“

Vietoj:„Tu pats pasakyk, ar nori važiuoti.“

Galima sakyti:„Matau, kad tau sunku išvykti. Mes laikysimės plano, bet pagalvosime, kaip padaryti perėjimą lengvesnį.“

Vietoj:„Jeigu nori, gali neiti pas kitą tėvą.“

Galima sakyti:„Tavo jausmai svarbūs. Aš juos girdžiu. Suaugusiųjų sprendimus aptarsime mes.“

Taip vaikas išlieka girdimas, bet neapkraunamas tėvų sprendimų našta.

Kaip prašyti lankstumo?

Jeigu reikia pakeisti planą, labai svarbu, kaip apie tai kalbama. Kuo daugiau kaltinimų, tuo didesnė tikimybė, kad kitas tėvas ginsis arba priešinsis. Kuo konkretesnis ir pagarbesnis prašymas, tuo lengviau susitarti.

Pavyzdžiui:

„Šeštadienį vaikui labai svarbios varžybos, kurios baigsis 15 val. Ar galėtume šį kartą perdavimą nukelti į 16 val.?“

„Vaikas susirgo ir šiandien jam sunku keliauti. Siūlau, kad liktų čia iki rytojaus, o rytoj atsiųsiu informaciją apie savijautą.“

„Mokykloje atsirado koncertas ketvirtadienį 18 val. Ar sutiktum, kad vaikas dalyvautų, o grįžimo laiką pakoreguotume?“

„Šią savaitę vaikas turi daug atsiskaitymų. Gal galime susitarti, kad sekmadienį grįš anksčiau, kad spėtų pasiruošti?“

Tokie prašymai yra konkretūs, orientuoti į vaiką ir nepuolantys kito tėvo.

Kaip atsakyti, kai kitas tėvas prašo lankstumo?

Kartais lankstumo prašo kitas tėvas. Tokiu metu verta ne iš karto reaguoti iš senų nuoskaudų, o sustoti ir įvertinti, ar prašymas tikrai susijęs su vaiko poreikiais.

Gali padėti klausimai:

• Ar šis pakeitimas vaikui naudingas?

• Ar jis nepažeidžia vaiko stabilumo?

• Ar prašymas pateiktas iš anksto?

• Ar tai vienkartinė situacija, ar pasikartojantis modelis?

• Ar galiu sutikti su aiškiomis ribomis?

• Ar mano „ne“ yra apie vaiko poreikį, ar apie mano pyktį kitam tėvui?

Jeigu gali sutikti, atsakymas gali būti paprastas:

„Gerai, šį kartą tinka. Vaiką pasiimsiu 16 val.“

„Sutinku, kad dalyvautų renginyje. Prašau parašyti, kada tiksliai grįš.“

Jeigu negali sutikti, svarbu atsakyti aiškiai ir be puolimo:

„Šį kartą negaliu pakeisti laiko, nes jau turime suplanuotą vizitą. Galime aptarti kitą alternatyvą.“

„Suprantu prašymą, bet paskutinės minutės pakeitimas vaikui sukeltų daug chaoso. Laikykimės šios dienos plano.“

Lankstumas nereiškia, kad visada turi pasakyti „taip“. Kartais vaiko labui reikia pasakyti ir aiškų, ramų „ne“.

Kai lankstumas naudojamas manipuliacijai

Kai kuriose aukšto konflikto situacijose lankstumo prašymai gali tapti manipuliacijos forma. Pavyzdžiui, kitas tėvas nuolat keičia laikus, nesilaiko susitarimų, prašo išimčių, bet pats jų nesuteikia, kaltina, jeigu nesutinki, arba per vaiką siunčia žinutę: „Mama / tėtis neleido.“

Tokiose situacijose vaikui labiau padeda ne dar daugiau lankstumo, o aiškesnė struktūra.

Galima rašyti:

„Kad vaikui būtų aiškiau, laikykimės sutarto grafiko. Pakeitimus aptarkime bent prieš 48 valandas, išskyrus ligą ar skubias situacijas.“

„Prašau dėl grafiko rašyti tiesiogiai man, ne per vaiką.“

„Šį kartą pakeitimas netinka. Laikysimės plano.“

„Dėl švenčių susitarkime raštu iki konkrečios datos.“

Tokie sakiniai padeda išlaikyti ribas ir neįtraukti vaiko į tėvų konfliktą.

Lankstumas turi būti paaiškintas vaikui

Kai planas keičiasi, vaikui svarbu aiškiai paaiškinti, kas vyksta. Ne per daug detalių, ne su kaltinimais, o ramiai ir pagal amžių.

Pavyzdžiui:

• „Šiandien planas pasikeitė, nes tu sergi. Liksi čia, o rytoj pažiūrėsime, kaip jausiesi.“

• „Šį savaitgalį važiuosi į gimtadienį, todėl pas tėtį / mamą nuvyksi šiek tiek vėliau.“

• „Šventes šiemet švęsime kitaip, bet tu turėsi laiko su mumis abiem.“

• „Mes susitarėme dėl pakeitimo. Tau nereikia dėl to rūpintis.“

Vaikui ypač svarbu negirdėti: „Aš norėjau kitaip, bet tavo mama neleido“ arba „Tėtis vėl viską pakeitė.“ Tokie sakiniai įtraukia vaiką į konfliktą ir gali kelti kaltę.

Net jeigu kitas tėvas elgiasi nelanksčiai ar nepagarbiai, vaikui saugiau girdėti neutralesnę formuluotę: „Šį kartą plano pakeisti nepavyko. Laikysimės to, kas sutarta.“

Ką gali pradėti daryti jau dabar?

Gali pradėti nuo klausimo: ar mūsų planas turi pakankamai aiškumo ir pakankamai lankstumo?

Peržiūrėk, ar esate aptarę:

• ką darote, kai vaikas serga;

• kaip sprendžiate šventes;

• kaip planuojate atostogas;

• kiek laiko iš anksto prašote pakeitimų;

• kas laikoma skubia situacija;

• kaip informuojate vienas kitą apie mokyklos renginius;

• kaip atsižvelgiate į vaiko amžių, būrelius ir socialinį gyvenimą;

• kaip užtikrinate, kad vaikas nebūtų tarpininkas.

Jeigu šių susitarimų nėra, kiekviena netikėta situacija gali virsti nauju konfliktu. Aiškiai sutartas lankstumas padeda sumažinti įtampą.

Galima susikurti paprastą taisyklę: planas keičiamas tada, kai tai pagrįstai susiję su vaiko poreikiu, aptariama tiesiogiai tarp tėvų ir vaikui paaiškinama ramiai, nekaltinant kito tėvo.

Svarbiausia

Bendratėvystėje vaikui reikia stabilumo. Tačiau jam taip pat reikia, kad suaugusieji gebėtų matyti realų jo gyvenimą ir svarbiose situacijose prisitaikyti.

Lankstumas nereiškia plano griovimo. Tai gebėjimas išlaikyti vaiko poreikius centre, kai gyvenimas pasikeičia. Kartais tai reiškia pakeisti laiką dėl ligos. Kartais – leisti vaikui dalyvauti svarbiame renginyje. Kartais – peržiūrėti seną grafiką, nes vaikas paaugo. O kartais lankstumas reiškia aiškiai pasakyti „ne“, kai nuolatiniai pakeitimai vaikui kelia chaosą.

Svarbiausias klausimas yra ne „kuris iš tėvų nusileis?“, o „kas šioje situacijoje labiausiai padeda vaikui jaustis saugiam, matomam ir neįtrauktam į suaugusiųjų konfliktą?“

Parengė psichologė Jolita Sorokinaitė